Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė Elektrėnuose

Elektrėnuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė prasidėjo Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo mons. Jonas Sabaliauskas. Po Mišių buvo padėtos gėlės prie paminklo žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse. Grojant Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestrui ,,Sklepučini“ (vadovas Vilmantas Vapsva), eisena patraukė miesto Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštės link, kur buvo tęsiamas šventinis renginys.

Šventė Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje

 

Renginyje dalyvavo LR Seimo narė Silva Lengvinienė, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, valdžios, tarybos atstovai, parapijos klebonas mons. Jonas Sabaliauskas, seniūnai, Elektrėnų savivaldybės gyventojai.

Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje pasitikome pavasarišką, pasitikėjimo ir vilties kupiną Kovo 11-ąją. Vėjo plaikstomai nesuskaičiuojamai Lietuvos trispalvių ir Ukrainos vėliavų jūrai, dėmesį sutelkėme į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Trakų-Elektrėnų 804 kuopos karius savanorius, kurie, giedant Lietuvos ir Ukrainos himnus, pakėlė Lietuvos valstybės ir Ukrainos vėliavas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Kartenienė perskaitė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje mintimis apie laisvę ir atsakomybę pasidalijo Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis: „Laisvos valstybės laisvi piliečiai, atėję pasipuošę su Ukrainos spalvų simbolika. Manęs klausia – kur aš gavau tokią didelę Ukrainos vėliavos spalvų širdį? Ją man vakar padovanojo šioje aikštėje prie fontano dainavę lietuviškas dainas darželio vaikučiai. Vienas iš jų. Tai iš tikrųjų jaudinanti akimirka... Šiandien mes, susirinkę į mūsų šventovę, turėjome keliolika minučių tokio laiko, kol laukėme šv. Mišių – vieni meldėsi, kiti šnibždėjosi, bet buvo tokių akimirkų, kai buvo spengianti tyla. Aš tikrai pasijaučiau tos bendruomenės nariu, pajutau tą vienybę ir mintyse galvojau – ten, Ukrainoje, šiuo metu sprogsta bombos, kurtinantys garsai, o pas mus – spengianti tyla. Ten, Ukrainoje, žūsta kariai ir visiškai nekalti vaikai, moterys, seneliai. O mes stovime čia, šioje Šimtmečio aikštėje. Taip, šio miesto prieš šimtą metų nebuvo. Bet turėjome dvidešimtį metų – nuo 1918 vasario 16 d. iki 1940-ųjų – dvidešimt su trupučiu metų laisvės laiką. Net 50 metų trukusi okupacija (1940–1990) neišmušė iš mūsų laisvės troškimo, neišmušė iš mūsų širdies meilės Lietuvai. Tačiau turime susimąstyti, ko esame verti. Taip, šis miestas pirmiausia buvo pastatytas tais sovietiniais, gūdžiais laikais, o ši gatvė vadinosi Komjaunimo gatve. Šiandien – Rungos, upelio vardą neša, ir dar čia, šalia šios gatvės, vardą neša miesto Atkūrimo Šimtmečio aikštė. Aš labai didžiuojuosi, kad esu tos bendruomenės narys. Kai jaunas berniukas ar mergaitė pakviečia vienas kitą į susitikimą sakydami „ten prie fontano Šimtmečio aikštėje“, tai didžiausias įvertinimas, koks gali būti. Tačiau būsiu nepopuliarus ir žinau, kad būsiu apkaltintas skaldymu ir visokiais kitokiais nebūtais dalykais, bet turime pripažinti, kad yra ir tokių, kurie tikrai nelabai myli mūsų tėvynę. Kai pagalvoji, neturiu teisės nė vieno žmogaus teisti arba jį vertinti, nesvarbu, kokios tautybės jis yra – lietuvis ar rusas, ukrainietis ar žydas, vokietis ar lenkas, bet tikrai turiu savo nuomonę apie jų mintis ar kalbas, kurios tikrai neatitinka mūsų laisvos valstybės suvokimo. Ir kaip skaudu, kai prieš savaitę perskaičiau mūsų savivaldybės spaudoje, kad paleckiuko partija (to, kuris sakė, kad „savi šaudė į savus“) ir jo žmonės čia kuria kažkokį tai judėjimą, ir kad „savivaldybės vadovai tarp jų draugų yra draugai“. Jaučiate, kaip reikia jaustis, kai tave išvadina vos ne Paleckio „politruku“? Štai čia ir yra laisvas žodis. Ar mes tikrai pagalvojame kartais, ką pasakome ir kaip pasakome? Aš tikrai myliu ir mylėsiu tuos žmones, nesvarbu, kokios jie tautybės, kurie žmoguje mato Žmogų, jo širdyje mato žmogiškumą. Būkime visi vieningi ir džiaukimės ne tik šia diena, bet ir mūsų brangia Lietuva. Su švente visus!“

Šventės metu vyko kūrybinės laisvės aitvarų dirbtuvės su Lietuvos aitvarų judėjimo klubu, Lietuvos kariuomenės naudojamos ginkluotės paroda, vaikų piešimo edukacija, sriuba vaišino Elektrėnų sveikuolių klubas bei Ernestas Paišys ir sūnūs, koncertavo grupė „Tankuojis“.

 

Renginys persikėlė į Kultūros centrą

 

Vėliau renginys persikėlė į Kultūros centro salę. Buvo sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai.

 

Elektrėnų sav. meras Kęstutis Vaitukaitis, prieš pristatydamas visuomenei skaidrėse Elektrėnų savivaldybės tarybos ir mero 2021 m. veiklos ataskaitą, padėkojo visiems, prisidėjusiems prie suaukotos labdaros (medikamentais, maistu, miegmaišiais, el. generatoriais, jogos kilimėliais – viskuo, ko patys ukrainiečiai prašė) ir patiems nuvairavusiems ir palikusiems pripildytus labdara tris greitosios pagalbos automobilius, du mikroautobusiukus iki savo kolegų keliose Ukrainos vietose. Išklausėme ir ekrane parodytą džiugią pačių ukrainiečių videopadėką, kurioje jie patvirtino, kad labdara sėkmingai juos pasiekė (apie tai rašėme „Elektrėnų žiniose“ Nr. 10, 2022-03-10).

Tarybos ir mero 80-ies puslapių 2021 m. veiklos ataskaitą, kaip ir visus Tarybos sprendimus ir jų projektus, rasite savivaldybės interneto svetainėje www.elektrenai.lt/Taryba/Veiklos ataskaitos, bibliotekose ir seniūnijose.

 

Neįkainojama muzikinė dovana – programa „Laisvė šaukia“

 

Iškilmingą renginį vainikavo muzikinė programa „Laisvė šaukia“, kurią dovanojo grupė „Saulius Petreikis World Orchestra“. Saulius Petreikis – muzikinės scenos fenomenas bei vienas ekspresyviausių Lietuvos kūrėjų. Jo atliekamoje muzikoje skamba tiek tradiciniai, tiek ir archainiai pučiamieji instrumentai, o pasirodymai pasižymi energija ir įvairių emocijų gausa. Per 50 skirtingų instrumentų grojančio atlikėjo pasirodymai primena spalvingą kelionę, kurioje persipina baltiškų ir skandinaviškų pasaulių garsiniai lobynai. Sauliaus Petreikio instrumentinė muzika – tai būsena, kai išnyksta erdvė ir laikas, kūriniai – tai gilūs pasakojimai, o natos – pasakiški herojai. Sauliaus Petreikio programa – tai laimės jausmas, kai galvojama apie tikrumą, siunčiami šviesūs linkėjimai ir dovanojamas gerumas. Ši programa – tai susitikimas, ir čia yra gera, nes supa artimi žmonės; jauku, nes tvyro harmonija; magiška, nes susikaupimas ir įsiklausymas veda į vientisą kelionę aplink pasaulį. Ir nuostabus finalas – ramybės linkėjimas vienų kitiems!

 

Šventės organizatoriai: Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras, Elektrėnų seniūnija, Elektrėnų sav. Sporto centras, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapija.

 

„Elektrėnų žinių“ informacija



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų