Lietuva atsisveikina su partizanu, Laisvės premijos laureatu Juozu Jakavoniu-Tigru

Lapkričio 23-iosios rytą, eidamas 97-uosius metus, Anapilin iškeliavo partizanas, politinis kalinys, Pasipriešinimo dalyvio kryžiaus, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalio savininkas, Laisvės premijos, Partizanų vado A. Ramanausko-Vanago premijos laureatas Juozas JAKAVONIS-TIGRAS.

„Šis didvyris už Lietuvos laisvę kovojo nuo pat jaunų dienų. Jo nepalaužė nei gyvenimas bunkeryje, nei į nugarą alsuojantis priešas, nei ilgametės kančios tremtyje. Laisvės viltį ir pareigą kovoti už ją J. Jakavonis-Tigras nuosekliai puoselėjo ir grįžęs į Tėvynę. Jis aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą ir visuomet buvo aktyvus jau nepriklausomos Lietuvos gyvenimo dalyvis. J. Jakavonis-Tigras yra meilės Tėvynei pavyzdys visai jaunajai kartai, mums visiems. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai ir visiems tautiečiams“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Visas šio iškilaus laisvės kovų dalyvio gyvenimas liudija nepaprastą drąsą ir ištvermę, kalba apie pasišventimą pamatinėms vertybėms ir meilę Lietuvai. Iškentęs okupantų kankinimus, patyręs tremtinio dalią, jis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu ateities kartoms, įrodančiu, kad visada turime išlikti ištikimi laisvės idealams ir pasirengę ginti Tėvynę. Dėl partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, kuriems teko patirti šios asmenybės šviesą“, – sakoma Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės užuojautoje.

„Kaip simboliška, kad šiandien, minint Lietuvos kariuomenės dieną, tenka atsisveikinti su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviu Juozu Jakavoniu-Tigru. Jis visą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva. Devyniolikmečio duotos partizano priesaikos neįveikė nei nežmoniški enkavėdistų kankinimai ir tardymai, nei Sibiro lageriai, o prasidėjus Atgimimui, ji paskatino J. Jakavonį įsitraukti į Sąjūdžio veiklą. Visuomet būsime dėkingi J. Jakavoniui-Tigrui, savo gyvenimą pašventusiam Lietuvos Nepriklausomybei“, – užuojautoje sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Biografija

Juozas Jakavonis gimė 1925 m. liepos 10 dieną Kasčiūnų kaime. J. Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų, 1944 m. lapkričio 16 d. tapdamas Adolfo Ramanausko-Vanago būrio partizanu.

1945 m. J. Jakavonis kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje įrengė bunkerį, į kurį po 1945 m. birželio 14 d. vykusio Varčios mūšio buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas, o vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Šiame bunkeryje buvo spausdinamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, atsišaukimai prieš rinkimus į sovietų valdžią.

J. Jakavonis buvo svarbus Merkio rinktinės štabo ryšininkas, lydėdavo partizanus po kaimus ir keldavo juos per šalia esančią Merkio upę, platino atsišaukimus ir partizaninę spaudą, teikė žinias apie sovietų represinių struktūrų darbuotojų judėjimą.

1946 m. gruodžio 8 d., nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo suimtas. Kalintas Merkinėje, po to – Varėnoje, Vilniuje.

Merkio rinktinės štabo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos.“ Merkio rinktinės štabo dienoraštyje Tigras ne kartą minimas kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas.

1947 m. kovo 27 d. Sovietų karo tribunolas Juozą Jakavonį nuteisė 10 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties. Kalintas Kolymoje (Magadano sr.), tremtyje buvo Grigorjevkoje (Krasnojarsko kraštas), 1959 m. grįžo į Lietuvą, į gimtąjį Kasčiūnų kaimą, kur jo laukė vietinės valdžios atšiaurumas, buvo sunku Lietuvoje prisiregistruoti, negavo darbo, tad iš pradžių teko dirbti Baltarusijoje. Bet visus gyvenimo smūgius priimdavo giedra dvasia, su šypsena ir pasikliovimu Aukščiausiojo pagalba. Dalydavosi su kitais viskuo, ką pats turėjo. Buvo darbštus, kuklus ir paslaugus. Sulaukus Nepriklausomybės aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, šalia namų buvo atkastas ir įrengtas bunkeris, buvusi Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kuri kasmet pritraukia gausų lankytojų būrį ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Namų šeimininkas visada buvo pasirengęs papasakoti ne tik savo šeimą, bet ir visą lietuvių tautą ištikusių kančių istoriją ir paliudyti, kad niekas negali palaužti žmogaus, tikinčio savo idealais, dvasios. J. Jakavonis-Tigras, kalbėdamas apie patirtus išbandymus, sakydavo, jog norint išgyventi, reikėjo turėti tris bruožus – humoro jausmą, dainą ir viltį, kad grįš į Lietuvą ir visą gyvenimą paaukos, pasakodamas Lietuvos pokario istoriją.

J. Jakavonis su žmona Zose, Anapilin iškeliavusia 2019 m., išaugino dvi dukras – Angelę ir Birutę, turėjo tris vaikaičius.

Įvertinimai

1988 m. tapo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, 1990 m. – atkurto Lietuvos Laisvės sąjūdžio nariu. 1994 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J. Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi. 1995 metais Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus. 1998-aisiais Prezidento V. Adamkaus dekretu jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir tais pačiais metais įteikta padėka už nuopelnus Lietuvai. 1999 metais suteiktas Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos Garbės nario vardas. 2000 metais iš Prezidento V. Adamkaus jis gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalį. Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. išrinktas seniausios lietuvių studentų organizacijos Neo-Lithuania („Naujoji Lietuva“) Garbės nariu. 2018 metais jis pagerbtas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“. 2018 m. gruodžio 4 d. J. Jakavonis kartu su penkiais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanais apdovanotas Laisvės premija. 2021 m. J. Jakavoniui įteikta partizanų vado A. Ramanausko-Vanago premija.

2005 m. J. Jakavonis išleido prisiminimų knygą „Šalia mirties“. Su viltimi, kad perskaitę ją žmonės, ypač jaunimas, suvoks, kokia yra didelė Nepriklausomybės kaina.

 

Parengė Silvija BIELSKIENĖ



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų