Kūrybinio dueto vakaras Vievio bibliotekoje

Lapkričio 17-osios vakarą Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekoje vyko projekto „Mūzos sparno paliesti...“ kūrybinio dueto vakaras „Paralelinės dimensijos“. Į kūrybinį duetą susiliejo dvi talentingos menininkės – Adelė Kasputienė ir Asta Radimonienė, kurios kartu pavaikščiojo trylikos eksponuojamų paveikslų istorijų takais, pasidalijo nuoširdžia bendryste, įvairių plenerų įspūdžiais.
Silvija BIELSKIENĖ
Adelė Kasputienė ir Asta Radimonienė kartu dalyvavo ne viename plenere, jų darbai eksponuoti daugelio respublikinių ir tarptautinių plenerų dalyvių tapybos darbų parodose. Vievio bibliotekoje eksponuojamoje parodoje „Paralelinės dimensijos“ pristatyti individualiai sukurti tapybos darbai, bet kūrybos laikas, aplinka galėjo būti ta pati, tik skirtingai įtakoti menininkes. Adelė Kasputienė, pristatydama kolegę, su kuria buvo daugelyje plenerų (vienas tokių – Semeliškių, kuriame dalyvauta net penkerius metus iš eilės), pasidžiaugė, kad „Paralelinės dimensijos“ pavadinimą pasiūlė Asta Radimonienė, ir ne veltui, nes viskas vyko ir tebevyksta šalia – nors ir atskirai – tapoma pleneruose vienoje patalpoje, arba erdvėje, abi iš Lentvario – ta paralelė įspūdinga, juk abi ryte ar vakare tapo to nežinodamos; abi baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, paskui Vilniaus Dailės akademiją, abiejų pasaulėžiūrai tai darė įtaką – pažintys, bendravimai su žymiais, garsiais menininkais, abi dirba pedagoginį darbą... Ši paroda, pasak Adelės, rišamojo mazgo neturėjo, atskiri paveikslų siužetai, potėpiai, bet ir vėl – spalvinis sąryšis, drobių dydis, bendras kūrybinis darbas vienoje vietoje, emocija – tai sieja. Adelė ir Asta viena kitą papildydamos pristatė skirtingų stilių savo paveikslus, tapytus ne tik Lietuvoje, bet ir Vengrijoje. A. Kasputienė vedžiojo mus savo paveikslų – „Gelvonų žiurkės likimas“, „Vėtra“, „Žvilgsnis į jūrą“, „Nakties šešėliai“, „Žydų namas Semeliškėse“, „Mergužėle, lelijėle“, „Semeliškių gamta“ – takais, A. Radimonienė – savo: „Vakaro žvejys“, „Dialogas“, „Laukimas“, „Paežerė“, „Gluosnis“, „Paslaptys“. Adelė ir Asta – visų penkių (2018–2022) Semeliškių tapybos plenerų dalyvės, tad nenuostabu, kad kūrybiniai lobiai ir atradimai Semeliškėse taip pat nuskambėjo šiame vakare, o ir keli paveikslai, nutapyti tuose pleneruose, žvelgė į mus.
Nuostabus žvarbaus lapkričio mėnesio vakaras sušildė, pripildė pavasario, jūros šėlsmo, paežerės, nakties šešėlių džiaugsmo, praplėtė tapybos subtilybių akiratį. Nuoširdžiai dėkojame Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėjai Irenai Senulienei už idėją – bibliotekos erdves pripildyti mūzos sparno paliestais kūrybiniais duetais.
Adelė Kasputienė. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus Dailės akademijoje. Dirba Vievio meno mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dailės mokytoja ekspertė. Kuria grafikos, tapybos srityse. Iliustruotos knygos vaikams, knygų viršeliai, sudarytos mokinių kūrybos knygos. Dalyvauja tarptautinėse ir respublikinėse parodose, pleneruose. Surengtos 3 personalinės tapybos parodos. Nuo 2017 metų organizuoja plenerus suburdama žymius Lietuvos ir užsienio menininkus. Aktyvi pedagogė ir renginių organizatorė: skaito paskaitas, veda seminarus, organizuoja atviros veiklos programas vaikams ir suaugusiesiems.
„Pleneruose lankomės nuostabaus grožio miesteliuose, kaimuose, gėrimės pasakiškais gamtos vaizdais, bendraujame su puikiais žmonėmis. Kiek dar daug matau motyvų kūrybai, kiek daug emocijų iššaukia saulėtekiai, saulėlydžiai, rūkai, lietūs ir vaivorykštės. Mintyse peržiūriu savo darbus ir galvoju, kad dar norisi kurti, fiksuoti visa tai, kas įkvepia kūrybai, kas sena ir kinta, kas jaudina ir džiugina. Labai vertinu menininkų kūrybinę bendrystę, minčių, idėjų sklaidą, dalinimąsi patirtimi.“
Asta Radimonienė. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus Dailės akademijoje. Dirba Lentvario M. Šimelionio gimnazijoje, dailės mokytoja metodininkė. Surengusi aštuonias autorines piešinių ir tapybos parodas, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose.
„Plenerai man asocijuojasi su vasara, nes dažniausiai vyksta vasaros metu. Tuomet galima pasinerti į garsų, kvapų ir spalvų sūkurį, susilieti su gamta. Kyla nenumaldomas noras perteikti saulės šviesos, spalvų šėlsmą, šešėlių įspūdį, įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Susitinkam su draugais, susipažįstam su naujais kūrėjais, jų idėjomis. Naujos patirtys ir bendrystė praturtina esamą pasaulio suvokimą. Tai pats nuostabiausias ir prasmingiausias vasaros laikas.“
|
<- Grįžti į atgal