Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios istorijos puslapiai

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia šiemet švenčia 105 metų jubiliejų. Šis didingas sakralinio paveldo statinys su vietinės reikšmės dailės kūriniais džiugina žmonių akis ir sielas iki šių dienų.

                                 Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios istorijos puslapiai

Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia šiemet švenčia 105 metų jubiliejų. Šis didingas sakralinio paveldo statinys su vietinės reikšmės dailės kūriniais džiugina žmonių akis ir sielas iki šių dienų.

Pagal istorinius šaltinius jau 1504 metais Kietaviškėse stovėjo pirmoji   medinė bažnyčia. 1676 metais Kietaviškių dvaro savininkas Leonardas Pociejus su žmona Regina Kietaviškių bažnyčiai dovanojo palivarką (atskira dvaro dalis su reikalingais trobesiais; nedidelis dvaras) ir kaimą su 12 valakų žemės.  Vitebsko vaivados, Kietaviškių dvaro savininko Leonardo Pociejaus lėšomis buvo pastatyta antroji medinė Kietaviškių bažnyčia. 1782 m. buvo minima, kad bažnyčia susenusi ir būtina ją perstatyti.

Naujos mūrinės bažnyčios projektą   užsakė kunigas Domininkas Vėlavičius, kuris patvirtintas 1906 m.  Kadangi kunigas D. Vėlavičius buvo jau garbingo amžiaus, jis buvo iškeltas į Giedraičius, o bažnyčios reikalais paskirta rūpintis naujam klebonui – kunigui Kajetonui Čepanui (1872–1922), kurio iniciatyva pradėta statyti nauja, iki šiol esanti mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. Tai neobarokinio stiliaus architektūros paminklas, statytas 1906–1915 m. (archit. V. Michnevičius, kitais duomenimis – V. Soninas. Bažnyčios statybos prasidėjo 1912 m., o jų pabaigą labai paspartino Pirmasis pasaulinis karas. 1915 m. rugsėjį Kietaviškes užėmė vokiečių kariai, aplinkiniai nerimavo, kad jie nepaverstų nebaigtos įrengti bažnyčios sandėliu. Todėl naktį buvo sukviesti viso kaimo vyrai ir jie iš senosios bažnyčios į naują pernešė altorius ir liturginį inventorių. Kitą rytą pamaldos vyko jau naujoje šventovėje.

Taip per karą mišios ir vykdavo nebaigtoje statyti bažnyčioje: nebuvo išlietos grindys, nutinkuota tik pusė sienų, nesutvarkyti altoriai, kampai užversti plytomis ir statybinėmis medžiagomis. Svarbiausi remonto darbai baigti tik 1921 m. Tada jau kaimą puošė dvibokštė bazilikinio tūrio lotyniško kryžiaus formos trijų navų šventovė. Pagrindinis jos fasadas turi neorenesanso ir neobaroko bruožų. Tai vienas iškiliausių architekto V. Michnevičiaus kūrinių. Į naują bažnyčią perkeltas senasis altorius, jis rekonstruotas tada, kai įrenginėti naujieji – tarp 1922 – 1925 m. Senojo altoriaus motyvai datuojami maždaug XVIII a. Altoriuje yra du paveikslai: „Švč. Trejybė“, tapytas paveikslas Kietaviškėse minimas dar 1872 m. VII a. pab – XVIII a. pr. (pertapytas XX a. pirmoje pusėje), „Kristus, Švč. Mergelė Marija ir šventieji malonių tarpininkai“, tapytas XVIII a. pradžioje, pertapytas XX a.

Naujus altorius 1922 m. įrengė kun. Matas Cijūnaitis. Bažnyčia yra istoristinė, stačiakampio plano, su apside, 2 bokštais, kurių šalmai barokiški, trijų pakopų. Vidus yra 3 navų, vyrauja aukšta vientisa centrinės navos ir presbiterijos erdvė, užsibaigianti pusapvale apside, už kurios yra zakristija. Navos viena nuo kitos atskirtos arkomis. Ant arkų iš vidurinės navos pusių sovietmečiu tapyti evangelistų Luko, Morkaus, Mato ir Jono portretai.

Bažnyčios langų arkos dvejopos: pusapvalės ir segmentinės. Altoriai turtingai išpuošti, daug lipdinių, statulų. Šventorių juosia plytų mūro tvora su arkiniais vartais.

Iki šių dienų bažnyčioje išlikę 4 vietinės reikšmės dailės paminklai: kun. K. Čepano portretas (dail. P. Kalpokas, 1922), arnotas, kilnojamas altorėlis su paveikslais „Marijos apreiškimas”, „Marija Rožančinė” (XVIII a. pab. – XIX a. pr.).

Dėmesio vertos bažnyčios klausyklos. Dvi, stovinčios arčiau prisbiterijos, šalia šoninių altorių, -1937  kartu su kampiniais transpeto suolais buvo perkeltos iš senosios bažnyčios. Šie kruopštaus darbo barokinių bruožų turintys medžio dirbiniai pagaminti XVIII a. Bažnyčioje kabo įspūdinga Nukryžiuotojo skulptūra. To paties skulptoriaus darbai, kaip spėjama, yra ir Semeliškių bei Žiežmarių bažnyčiose. Ekspresyvi velykinė Prisikėlusio Kristaus skulptūra datuojama XVIII a. viduriu – antrąja puse. Seniausias paveikslas bažnyčioje – XVIII a. malonėmis garsėjančio „Trakų Švč. Mergelės Marijos“ atvaizdo kopija. Paveikslas gerokai nukentėjo nuo nevykusio restauravimo. Jis kabo kairiojo sparno altoriuje.

Kaišiadorių muziejaus išleistame leidinyje „Kaišiadorių rajono vargonai“ rašoma, kad Kietaviškių bažnyčios vargonai galėjo būti pagaminti apie 1915 m. Neatmetama galimybė, kad jie pradėti daryti dar prieš karą, bet pabaigti – jau po jo. Vargonai čia vadinami pernelyg paprastais dėl neogotikinio fasado kokybės ir estetinės išvaizdos. Vis dėlto pats instrumentas pagamintas profesionaliai. Ypač kruopščiai padirbta yra manualo sklendinė oro paskirstymo dėžė.

Pokario metais bažnyčios interjeras dekoruotas kunigo Rapolo Juknio pastangomis, vėliau jo darbą nuo 1959 metų tęsė klebonas Petras Ašaka. Bažnyčia visus sovietmečio metus savo interjere išsaugojo Lietuvos trispalvę, 1956 m. dekoratorių sumaniai įkomponuotą į šv. Jurgio paveikslą. Metams bėgant Kietaviškių bažnyčiai vėl būtinas remontas  ir jis  dabartinio klebono Aurymo Tarasevičiaus   iniciatyva  yra vykdomas.

Dar prieš statant Kietaviškėse naują bažnyčią čia dirbo kun. Silvestras Gimžauskas, aktyvus veikėjas prieš Rusijos vykdomą tautinę ir religinę priespaudą, buvo knygnešystės pradininkas šioje vietovėje. Kietaviškių parapijai tai buvo Atgimimo metai.

Po kunigų Domininko Valavičiaus ir Kajetono Čapano, kurie prieš 100 metų pastatė Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčią, čia dirbo kunigai švietėjai, nešantys į žmonių širdis tikėjimą, meilę ir viltį. Tai – Matas Cijūnaitis (1922-1925), Antanas Pakštys (1925-1937), Rapolas Juknys (1937-1959), Petras Ašaka (1959-1978), Petras Valatka (1978-1985), Antanas Jurgilas (1985-1989), Jonas Sabaliauskas (1989-1990), Robertas Grigas (1990m.), Nikolajus Novickis (1990-1992), Leonas Klimas (1992m.), Jurgis Kazlauskas (1992-1995m.), Virgilijus Balnys,(1995m.), Rolandas Bičkauskas (1995m.),  Jonas Zubrus (1995-1997), Alfredas Rukšta (1997-1999), Gediminas Tamošiūnas (1999-2001), Dainius Jančiauskas (2001-2014).  Nuo 2014 m. Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios   klebonas Aurymas Tarasevičius.

Didžiausia šventė parapijiečiams – Švč. Trejybės atlaidai, kurie sutraukia į Kietaviškių bažnyčią būrius žmonių.  Šių metų  Švč. Trejybės  atlaidams  ir bažnyčios jubiliejui  birželio mėn. 7 d.  ruošiamasi, tačiau dėl epidemijos  bus laikomasi visų reikalavimų .

                      Parengė Janina  ČERNIAUSKIENĖ,

Kietaviškių filialo vyr. bibliotekininkė