Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje – triguba iškilmė

Spalio 7 dieną Kazokiškių bažnyčioje vyko triguba šventė – bažnyčios titulo Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos atlaidai, stebuklais garsėjančio Švč. M. Marijos Nugalėtojos paveikslo, sugrįžusio po restauracijos, pagerbimas bei dėkojimas Dievui už sėkmingai atnaujintą Didįjį altorių. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas, talkino Elektrėnų parapijos dekanas mons. Jonas Sabaliauskas, Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas.

Silvija BIELSKIENĖ

2020 metais Kazokiškėse, Sekminių atlaidų iškilmėje, parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis kalbėjo tikintiesiems: „Tikrai galėsiu pasidžiaugti, jei man pavyks Didįjį altorių restauruoti. Bet, didžiausia problema, kad jis yra Lietuvos paveldas. Tad, jei tai pavyktų, galėčiau sakyti, kad šis tas padaryta.“ Ir paprašė visų sukalbėti maldą „Sveika, Marija“, kad Marijos altorius atgimtų... Maldos padėjo, nepraėjo tik dveji metai, ir klebono svajonė išsipildė. Šviečiantis Didysis altorius pasitiko susirinkusiuosius į Mišių auką, o gėlių vainikais apgaubtas restauruotas Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas, išstatytas, kad visi galėtų iš arčiau juo pasigėrėti, suteikė atlaidams ypatingą aurą.

Prieš Mišias parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis priminė paveikslo istoriją, jo svarbą, reikšmę ir pasiūlė patiems tikintiesiems nuspręsti, ar į Didįjį altorių restauruotas paveikslas sugrįžtų su metaliniu rūbu, ar be jo. Taip pat pristatė naujai susikūrusią giedotojų grupę, kuri giedojo šv. Mišių metu. Vyskupas Jonas Ivanauskas, pasveikinęs visus susirinkusiuosius, bylojo: „Mes čia susirinkę dėkojame Dievui už nuostabiai atnaujintą šios šventovės pagrindinį altorių ir Dievo Motinos Marijos Nugalėtojos paveikslą. Labai noriu padėkoti jūsų parapijos klebonui kun. Alfonsui už tikrai nuoširdų rūpestį ir didžiulę meilę, kuri buvo parodyta to rūpesčio ir to noro, tos atviros geros širdies, kaip šiuose Dievo namuose, kuriuos kūrė, pastatė tėvai dominikonai, išplėtojo Dievo Motinos Marijos garbei skirtą kultą ir rožinį, kuris buvo įteiktas šventajam Domininkui, kaip atnaujinti šitą šventovę. Šalia to, kad atlikta daugybė įvairių darbų, mano nuoširdi padėka – už kunigišką požiūrį, už meilę Dievo Motinai Marijai, už visus atliktus padarytus darbus ir puoselėjamas gražias tradicija šioje parapijoje tam, kad šitie Dievo namai, pamaldumas į Mariją padėtų žmonėms mūsų laikmečio iššūkių akivaizdoje neprarasti vilties ir tikėti Dievo pergale, Dievo Motinos Marijos globa.“ Taip pat pasveikino Elektrėnų dekaną mons. Joną Sabaliauską bei Vievio parapijos vikarą Povilą Tekorių, kuris būtent spalio 7-ąją prieš 16 metų priėmė kunigystės šventimus. Vikarui nuaidėjo audringi susirinkusiųjų plojimai. Vyskupas pasveikino ir dėkojo Elektrėnų sav. merui, administracijai, tarybos nariams, visiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra prisidėję – meldėsi, aukojo bažnyčios atnaujinimui. Dėkojo restauratoriams už jų atliktą didžiulį darbą, restauruojant barokinį Didįjį altorių, paveikslą, dėkojo už jų kompetenciją, patirtį, už jų tikėjimą. Dėkojo parapijiečiams, svečiams, chorui, kurie atvyko į šią reikšmingą šventę. Jiems visiems taip pat nuaidėjo plojimai. Vyskupas atkreipė visų dėmesį į Didžiojo altoriaus Marijos paveikslui skirtą nišą, įgaubimą, kuris yra ypatingas ir retas. Tokia niša yra Italijoje, Romoje, Santa Maria Maggiore (Didžioji Švč. Marijos) bazilikoje, kur saugomas seniausias paveikslas Salus Populi Romani, vaizduojantis Švč. Mergelę Mariją, kaip romėnų tautos sveikatą, gynėją, globėją. Tai liudija labai glaudų ryšį su Roma, su Marijos kultu. Ir palinkėjo: „Tegul šis Didžiojo altoriaus paveikslas būna Dievo malonės, Dievo pergalės ženklas, o mums visiems vilties ženklas, siekiant, kad mūsų širdis neprarastų vilties, kad ji remtųsi tikėjimu, kad turėtume Dievo ištiestą ranką į Jo mums ištiestą ranką. Tegul visus čia atvykstančius piligrimus Dievo Motina apdovanoja ypatingomis malonėmis, tegul globoja mūsų tėvynę Lietuvą, tegul teikia Europai ir pasauliui taiką ir ramybę, ir tegul gina ir apsaugo nuo piktojo kėslų, nuo viso to, kuo piktasis kankina žmoniją.“

Po Mišių prie išstatyto paveikslo buvo sukalbėta Marijos litanija, o restauratorei Teresei  Blažiūnienei įteiktos gėlės.

Paveikslo istorija

Sekdami knygos „Atverčiant Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos stebuklų knygą“, išleistos 2017 m. Vorutos leidyklos, randame išsamų aprašą:

„Malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas – Neapolio stebuklingo Maria de Victoria Marijos Nugalėtojos paveikslo kopija. Studijuodamas Italijoje, gerbiamas dominikonų vienuolis Liudvikas Skickis 1669 m. paveikslą parsivežė į Lietuvą kaip ypatingą dovaną. Parvežtas į Lietuvą paveikslas pirmiausia buvo Paparčių vienuolynui priklausiusio Kazokiškių dvaro koplyčioje ir pirmuosius tris dešimtmečius plačiau nežinomas. Tik 1700 m., kai, anot Paparčių vienuolyno kronikininko, buvo restauruotas ir perkeltas į Kazokiškių bažnyčios Didįjį altorių, jis pradėjo garsėti stebuklais, nes aklieji praregėjo, kurtieji klausą atgavo, ligoniai – sveikatą, išsekusieji ir mirštantieji – puikią energiją Švč. Mergelės Marijos paveikslo užtarimu. Jis buvo apdėtas votais ir sidabriniais aptaisais, kuriuos 1744 metais vagies ranka nuplėšė ir perdavė žydams.

Naujieji, mūsų laikus pasiekę, Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos sidabro rūbai, manoma, buvo pagaminti XVIII a. pabaigoje. Iškaldintos metalinės draperijos gaubė Švč. Mergelės galvą ir dengė visą kūną nuo pat kaklo, išskyrus plaštakas. Aptaisas ištisai dengė ir Kūdikėlio Jėzaus figūrą, palikdamas atviras rankų ir pėdų vietas. Šventųjų galvas supo spinduliai ir puošė ažūrinės žalvarinės, paauksuotos karališkojo tipo karūnos, XVIII a. pabaigoje nukaldintos Linkuvos dominikonų bažnyčios aptaisų meistro. Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas tapytas ant drobės (109x83 cm), Dexiokratusa (gr. laikanti dešiniąja) ikonografinio tipo. Šio tipo ikonografijos atvaizduose Švč. Mergelė Marija Kūdikėlį Jėzų laiko ne kaire, o dešine ranka, o Jėzus rankoje laiko pasaulio rutulį arba Šventojo Rašto ritinėlį, arba abiem rankutėm laimina. Tam tikrų plastinių ir ikonografinių sąsajų galima įžvelgti tarp Kazokiškių ir Senųjų Trakų Švč. Mergelės Marijos bei Pivašiūnų paveikslų. Kūdikio padėtis, jo laiminantis gestas ir santūrus Marijos galvos palinkimas savo Sūnaus link, Kazokiškių ir Trakų Madonų kompozicijoms būdingi bruožai. Kazokiškių paveikslo drobės apačioje nutapytas įrašas: „SANCTA MARIA DE VICTORIA“.“

Knygoje konstatuojama, kad Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos vardas atiteko ir naujai pastatydintai mūrinei bažnyčiai, vienintelei tokio titulo šventovei Lietuvoje.

Palaiminti Kazokiškių parapijos gyventojai, turėdami šalia tokią stebuklingą šventovę. Palaiminti ir visos savivaldybės tikintieji...