Elektrėnų miesto parodas aplankius

Prasidėjusi koronaviruso antroji banga mylintiems meną žmonėms atėmė galimybę aplankyti puikias parodas, kurios puošia Elektrėnų kultūros centro, savivaldybės, bibliotekos patalpas. Pristatau šias nuostabias parodas mūsų laikraščio skaitytojams.

Nikolajaus Rericho paroda Kultūros centro fojė

„Siekiantis gėrio yra palaimintas visuose keliuose“ (N. Rerichas)

Nuo spalio 5 d. Elektrėnų kultūros centro fojė vyksta rusų dailininko Nikolajaus Rericho (1874–1947) tapybos reprodukcijų paroda. Nikolajus Rerichas – vokiečių kilmės rusų dailininkas, rašytojas, filosofas, archeologas, keliautojas, mistikas, garsus visuomenės veikėjas. N. Rerichas – Rericho Pakto idėjos autorius ir iniciatorius, tarptautinių kultūrinių judėjimų „Taika per kultūrą“ ir „Taikos Vėliava“ steigėjas. Parašė 30 tomų literatūrinių kūrinių, tarp jų dvi poezijos knygas, inicijavo meninių, istorinių, kultūrinių vertybių apsaugą. Nikolajus Rerichas – daugiau nei 40 mokslinių ir kultūrinių pasaulio įstaigų narys, 1929 m. buvo nominuotas Nobelio premijai.

Nikolajaus Rericho vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos absolventas buvo vienas iš Rusijos meninį gyvenimą pakeitusio judėjimo „Meno pasaulis“ lyderių. Istorinių paveikslų autorius, teatro dailininkas, pedagogas, filosofas, mokslininkas, keliautojas, kaip ir dauguma iškiliausių sidabro amžiaus menininkų, buvo priverstas emigruoti. Jam teko gyventi Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV. Tačiau jo svajonė ir gyvenimo misija buvo Centrinė Azija ir jos unikali kultūra, ekspedicijos po Tibetą, Indiją, Kiniją, Mongoliją, Sibirą, Japoniją, kompleksiniai šių šalių kultūros tyrimai. Tačiau kad ir kur būdamas, N. Rerichas niekada neprarado ryšių su jo protėvių žeme Latvija, kuriai padovanojo didelę kūrinių kolekciją. N. Rerichas rašė, kad visų jo dvasinių pasiekimų aukščiausioji viršūnė buvo ekspedicija į „Azijos širdį“.

Nutapė daugiau nei 7 000 nuostabių ir nepakartojamų paveikslų. Jo drobės – tai kondensuotos Šviesos kristalai, kuriais prisotinti visi Rericho kūriniai. Jo daugiaplanė kūryba persmelkta šviesos ir tamsos kovos idėja ir tvirtu tikėjimu Gėrio ir Grožio pergale. N. Rericho tapyba, pasižyminti vaiskiomis spalvomis, – peizažai, mitologinės, religinės tematikos paveikslai. Viena svarbiausių menininko kūrybos temų buvo Himalajai., vieta, kur atsiskleidžia natūros dvasia, o žmogaus mintys tampa švarios ir grynos. Kalnų atmosferą N. Rerichas sugebėjo perteikti kaip niekas kitas. Išretėjęs viršukalnių oras, ypatinga skaidruma atrodo persikelia į jo paveikslus. Kalnai jam – dvasinio tobulėjimo simbolis, artėjimas prie grožio, prie gėrio. Kartu su tuo kalnai – jėgos ir energijos šaltinis. Ir pats kopimas į kalną žadina žmoguje drąsą, ištvermę ir kantrybę. Kalnai N. Rericho paveiksluose, kaip savotiški žemės plutos hieroglifai, pilni neišreiškiamos žodžiais, bet akivaizdžios vidinės prasmės.

„Kažkuo kviečiančiu, nenumaldomu potraukiu prisipildo žmogaus dvasia, kai jis, įveikdamas visus sunkumus, kopia į šias viršūnes“, – rašė Nikolajus Rerichas straipsnyje „Himalajai“.

Visas N. Rericho gyvenimas buvo nepertraukiamas kūrybos ir tobulėjimo žygdarbis.

Nikolajus Rerichas gimė Sankt Peterburge (Rusija), mirė Naggar (Indija).

Semeliškių tapybos plenerų (2018, 2019, 2020) dalyvių darbų paroda savivaldybės patalpose

Nuo rugsėjo vidurio Elektrėnų savivaldybės patalpose eksponuojama Semeliškėse vykusių tapybos plenerų dalyvių darbų paroda. 20-yje paveikslų puikuojasi Semeliškių apylinkių vaizdai, gamta, architektūros paminklai, šventųjų Roko ir Lauryno portretai. Plenerai Semeliškėse įprastai vyksta rugpjūčio mėnesį savaitę trunkančio festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ metu. 2018 m. vyko pirmasis respublikinis tapybos pleneras, 2019 m. – tarptautinis, jame dalyvavo Ukrainos dailininkas. 2020 m. du Ukrainos dailininkai dalyvavo nuotoliniu būdu dėl vykstančios pandemijos. Dalyvavę dailininkai: Deivis Dapkus (Kaunas, 2020), Adelė Kasputienė (Vievis, 2018, 2019, 2020), Augenis Kasputis (Vievis, 2018, 2019, 2020), Nijolė Kūjalytė (Vilnius, 2020), Ojaras Mašidlauskas (Trakų Vokė, 2018, 2019, 2020), Arūnas Miliukas (Vilnius, 2019), Irene Panaskova (Vilnius, 2018), Asta Radimonienė (Lentvaris, 2018, 2019, 2020), Aldona Ragelskienė (Širvintos, 2018), Jolita Šlepetienė (Ukmergė, 2018, 2019, 2020), Romas Žmuidzinavičius (Vilnius, 2020), Vladimir Kravchuk (Ukraina, 2019), Bogdan Brinskij (Ukraina, 2020).

Akvarelių paroda Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Elektrėnų sav. viešojoje bibliotekoje lapkričio 16 d. buvo pristatyta Marijos Rastenienės virtuali paroda „Sąsajos“, kurios metu apie save, kūrybos procesą, eksponuojamus darbus pasakojo pati autorė. Pristatymo metu muzikinę nuotaiką kūrė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos mokinė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė Barbora Radvilaitė.

Marija Rastenienė gimė 1948 m. Kaune, studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, kur įgijo dailininko, tapytojo, pedagogo kvalifikaciją. Dailininkės kūriniai eksponuoti daugiau nei 40-yje grupinių ir 15-oje personalinių tapybos, akvarelės ir pastelės darbų parodose. Jos darbų turi įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

Šioje parodoje eksponuojami tapybos paveikslai sukurti 2019 ir 2020 metais. Pavadinimas „Sąsajos“ kilo iš idėjos ir apmąstymo apie jungtis tarp tautodailės ir jos kūrinių perkūrimo, transformavimo ir jungimo su šiuolaikiniu kintančiu pasauliu, kuriame daug šurmulio ir triukšmo. Dabar menininkas ir stovi tarp seno ir naujo sandūros, tad daug įvairovės. Menininkės kūrybai įtakos turi gamta, jos užburiantis žaismas: tai saulės blyksnis ar begalinis, giluminis švytėjimas, tai pro debesis prasiskverbiantys šviesos šuorai ar žaibo nušviesta padangė, pavasarinės ar žiemos nuotaikos. Taip pat – mūsų krašto kultūrinis paveldas: senos, medinės bažnyčios, pakelės kryžiai, koplytėlės... Daliai kūrinių įtakos turėjo liaudies meno kūriniai ir ornamentika, langinės ar langų apvadai. Taip pat buvimas pleneruose su tautodailininkais, muzikos klausymasis, muzikinės improvizacijos. Kartais tiesiog menininkė panaudoja abstrakčius spalvinius žaidimus, kurie atspindi vidinį pajautimą, linksmumą ar susimąstymą. Tai ir paukštis ar būgnas, ar figūra, apsupta rūko...

Parodas lankė ir informaciją surinko Silvija BIELSKIENĖ