Dainoras BRADAUSKAS apie šeimos vertybes, lūžį karjeroje ir kasdienę kovą dėl dukters

Skelbiame kandidato į LR Seimą Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apygardoje Nr. 59 biografiją

Dainoras BRADAUSKAS apie šeimos vertybes, lūžį karjeroje ir kasdienę kovą dėl dukters

Skelbiame kandidato į LR Seimą Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apygardoje Nr. 59 biografiją

Šeimos jausmas ir bundanti Nepriklausomybė

Gimiau 1965 metais Telšiuose, savo mamos gimtinėje. Čia augau iki ketverių, kai tėvai nusprendė persikelti į Vilnių. Į Žemaitiją pas senelius sugrįždavau kiekvieną vasarą. Iš tų laikų išliko stiprus šeimos jausmas – darnios, gerbiančios, globojančios.

Buvau judrus ir žingeidus vaikas, kaip ir daugelis bendraamžių įnikęs į Karlo Majaus romanus apie Šiaurės Ameriką ir indėnus. Troškau kaip indėnas Vinetu kovoti už teisingumą. Nuo 13-os metų pradėjau lankyti kovos meno kiokušin treniruotes. Sportas sustiprino fiziškai ir psichologiškai: tapau disciplinuotas, gebantis sutelkti dėmesį, siekti tikslo. Tai padėjo tarnaujant sovietų kariuomenėje, kur teko pakovoti ir už save, ir už kitus.

1983 metais įstojau į Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakultetą. Tuo metu Sovietų Sąjungoje prasidėjo politinės ir ekonominės pertvarkos. Ir Lietuvoje vis garsiau tapo girdimos išsilaisvinimo iš okupacijos, Nepriklausomos Valstybės atkūrimo idėjos. Brendo noras kurti geresnį Lietuvos gyvenimą. 

Po studijų, 1989-aisiais, buvau paskirtas dirbti Naujosios Vilnios rajono Vykdomojo komiteto Finansų skyriuje. 1990 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, savo darbą tęsiau Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Meilė, tarpusavio ryšys, atsakomybė

Vedžiau būdamas 20-ies. Santuokoje užaugo sėkmingas sūnus Karolis, kuris nesenai sukūrė savo šeimą. Pasirinko teisininko profesiją. Nors mūsų keliai su pirmąja žmona išsiskyrė, mano širdis rami:  ji ištekėjo antrą kartą ir gyvena puikiai.

Ir aš laimingas. Sutikau savo gyvenimo žmogų – Airę, su kuria susilaukėme dukters Arielės. Gyvenimas mums nepagailėjo ir išbandymų – dukrelė gimė anksčiau laiko, dėl to turi sunkią negalią. Tačiau nepaisant sveikatos būklės, ji yra mūsų šeimos stiprybė ir mano gyvenimo mokytoja. Jos gimimas ir diagnozė padėjo suprasti, kas gyvenime svarbiausia. Mano požiūriu tai – meilė, tarpusavio ryšys, atsakomybė.

Mums su žmona teko įdėti daug pastangų, kad dukrytė galėtų komfortiškai ir oriai gyventi, taip pat nepamiršome ir apie tarpusavio santykius – tapome tvirta vienas kito atrama. Mūsų Arielei jau keturiolika. Jos dėka išmokau pastebėti kitus žmones, paliestus negalios. Labai gerai suprantu tokių vaikučių ir jų tėvelių kasdienius rūpesčius, žinau, kaip svarbu užtikrinti jų orų gyvenimą, emocinę sveikatą, sudaryti kuo didesnes galimybes integracijai, nepamiršti sąlygų tėvų atokvėpiui bei, kas labai svarbu, nebijoti juos pažinti. 

Nuo eilinio specialisto iki institucijos vadovo

Valstybės tarnybai atidaviau 27-erius gyvenimo metus. Mano kelias buvo nuoseklus, savarankiškas, be protekcijų – žengiau po vieną laiptelį nuo eilinio specialisto iki institucijos vadovo.

2017 metais buvau aukščiausioje tarnybos pozicijoje. Man pavyko pagerinti Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos efektyvumą ir pasiekti visuomenės pasitikėjimą šia institucija. Tačiau kuo labiau stiprėjo mūsų komandos atliekama mokesčių kontrolė, tuo pasipiktinimo signalų tik daugėjo. Pareigas teko palikti. Bet dabar esu dėkingas likimui už tai – dėmesį galėjau skirti šeimai, kuri man yra didžiausia vertybė.

Ėmiausi ir naujos veiklos – išbandžiau jėgas kuriant tarptautinį verslą, be to, įsitraukiau į šeimos žuvininkystės ūkio „Bartžuvė“, šalia Elektrėnų, veiklą. Kelerius metus trukęs atsitraukimas nuo valstybinių reikalų man padėjo iš arčiau pamatyti tikrąsias žmonių problemas ir subrandinti idėjų, kaip jiems padėti. Įsitikinau, kaip žmonėms svarbu, kad išrinktasis jų atstovas būtų su jais ne tik per kalėdinius renginius kultūros namuose ar prieš rinkimus.

Tarnauti žmonėms sąžiningai

Kandidatuoju Kaišiadorių ir Elektrėnų apygardoje – krašte, kuriam mano tėvas Bronius Bradauskas atidavė daugiau nei dvidešimt gyvenimo metų. Jis daug padarė – ir žmonės tai prisimena.

Man taip pat asmeniškai labai svarbu, kad čia gyvas ir pirmojo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimas. Šis žmogus, turėjęs valstybinį požiūrį ir plačią viziją, buvo paprastas ir gebėjo rasti bendrą kalbą tiek su aukštais valstybių pareigūnais, tiek su paprastais Lietuvos žmonėmis. Man jis buvo ir yra pavyzdys didžio politiko, tikro lyderio.

Tačiau laikas nestovi vietoje. Atsiranda naujų problemų, kurias reikės spręsti, ir naujų galimybių kraštui, kurių negalime praleisti. Bendruomenei reikalingas darbštus, sąžiningas, atsidavęs atstovas.

Daug laiko praleidžiu tiek Kaišiadoryse, tiek Elektrėnuose, bendrauju su įvairiais šio krašto žmonėmis ir gerai pažįstu, suprantu daugelio džiaugsmus ir skaudulius. Bendrystės jausmas ir žmonių reiškiamas pasitikėjimas man tapo didele paskata rinktis politiko kelią. Prisiimu pareigą ir atsakomybę tęsti tėvo darbus – tarnauti žmonėms sąžiningai.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 306