Abromiškių koplytėlė švenčia sidabrinį jubiliejų

Visų pirma noriu padėkoti aktyviam visuomenininkui, įvairių chorų dalyviui Antanui Adomaičiui, kuris mūsų redakcijai padovanojo Justino Almino išleistą knygelę „Elektrėnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos gotikos stiliaus koplytėlei 25 metai“.

Abromiškių koplytėlė švenčia sidabrinį jubiliejų

Visų pirma noriu padėkoti aktyviam visuomenininkui, įvairių chorų dalyviui Antanui Adomaičiui, kuris mūsų redakcijai padovanojo Justino Almino išleistą knygelę „Elektrėnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos gotikos stiliaus koplytėlei 25 metai“.

Pravažiuodama pro Abromiškių koplytėlę pasvajodavau: kaip norėčiau sužinoti jos istoriją, kas ir kada ją pastatė. Ir štai... mano svajonė išsipildė. Dalijuosi Justino ALMINO, kuris yra ir koplytėlės statytojas, knygelės ištraukomis.

Apie autorių

Justinas Alminas gimė 1944 m. gegužės 27 d. Žemaitijos krašte Mosėdžio valsčiuje Prialgavos apylinkės Šliktinės kaime. 1957 metais baigė Notėnų septynmetę mokyklą ir įstojo toliau mokytis į Šiaulių agrozootechnikumą, kur įgijo žemės ūkio elektrifikacijos specialybę. 1960 m. pradėjo dirbti Energetikos statybos tresto Kauno statybos montavimo valdybos Klaipėdos aikštelėje (Sagų miestelis) 4 kategorijos elektromonteriu. Pradėjo tiesti 10 kV naujas aukštos įtampos elektros perdavimo linijas, elektrifikavo kaimo žmonių sodybas Klaipėdos krašte.

1962–1963 m. Justinas dirbo aukštos įtampos elektros laidų tiesimo brigados brigadininku, meistru, Klaipėdos statybos montavimo valdybos saugumo technikos inžinieriumi.

1967 m. sausio mėn. pradėjo dirbti Elektrėnuose Lietuvos VRE materialinio-techninio tiekimo skyriuje vyr. prekių žinovo pareigose. 1975 m. paskirtas dirbti į kapitalinės statybos skyriaus įrengimų komplektavimo grupę vyr. inžinieriaus pareigas (aprūpindavo Elektrėnuose statomus objektus reikalingais įrengimais). Pilnai sukomplektavo Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei visus pagrindinius technologinius įrengimus. 1971 m. baigė Elektrėnų vakarinį energetikos technikumą, įgijo techniko-elektriko specialybę. 1981 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Politechnikos instituto elektrotechnikos fakultetą, įgijo elektros tinklų ir sistemų inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją.

Justinas Alminas nuo 2003 m. su žmona Regina gyvena Prancūzijoje, rašo prisiminimų knygas (ši knyga jau ketvirtoji) apie nuveiktus darbus Lietuvoje ir Elektrėnuose.

Gimusi iš meilės

Subrandinta ir išpuoselėta meilė Švenčiausiajai Mergelei Marijai paskatino ne tik brolį Leandrą pastatyti koplytėlę Šliktinėje, bet ir mane paskatino pastatyti tokią pat gotiško stiliaus koplytėlę Elektrėnuose. Praėjus penkeriems metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo norėjau pažymėti pirmąją jubiliejinę penkerių metų Nepriklausomybės sukakties datą ir ta proga pastatyti Elektrėnuose Švč. Mergelės Marijos koplytėlę.

Nieko nelaukdamas Abromiškių kaime susiradau du aukščiausios kategorijos mūrininkus, parodžiau Leandro statytos koplytėlės fotonuotrauką, aptarėme koplytėlės statybos darbus.

Mūrininkai prisipažino, kad jiems pirmą kartą teko statyti tokią koplytėlę. Sudėtingiausia jiems buvo padengti koplytėlės vidų akmenimis taip, kad imituotų Lurdo grotos autentiškumą. Visi kartu pasikonsultuodami, pasitardami pastatėme autentišką raudonų plytų mūrinę gotiško stiliaus koplytėlę.

Geriems žmonėms rekomenduojant suradau Vievio apylinkėje gyvenantį, savo sudėtingais darbais garsėjantį stalių, tikrą savo profesijos meistrą. Jis iš uosio medienos koplytėlei pagamino arkinių durų ir arkinių langų rėmus su staktomis, juos gerai impregnavo, padengė medienos spalvos laku. Koplytėlės durims parinko gelsvos spalvos vyrius ir įleidžiamą spyną su gražiomis rankenomis. Stiklus į arkinius rėmus sudėjo Lietuvos VRE statybos-remonto padalinio stiklintojų brigados geriausias stikliorius.

Šalia gyvenantis kaimynas Edvardas Lukša dirbo VRE dirbtuvių padalinyje, aukščiausios kategorijos kokybiškų metalų apdirbimo šaltkalviu. Jis iš kokybiško plieno pagamino dekoratyvinį kryžių, kuris iki dabar stovi įtvirtintas koplytėlės bokšto viršuje. Edvardas nukaldino ir keturis metalinius kryžius, kurie įstatyti ant kiekvieno koplytėlės kampo virš durelių ir langų.

Brolis Kazys Šiauliuose medžio darbais garsėjančiam skulptoriui užsakė padirbdinti 170 cm Švč. Mergelės Marijos skulptūrą. Kitoje koplytėlės pusėje, nedidelėje nišoje, pastatyta Jėzaus Rūpintojėlio skulptūrėlė, kurią pagamino tas pats šiaulietis skulptorius.

Elektrėnuose gyvenantis stalius Antanas iš figūrinių medinių parakanų (lentelių) pagamino ir pastatė aplink koplytėlę labai gražią tvorelę. Jis pagamino ir du patogius suolus su atlošais, kurie buvo pastatyti abiejose koplytėlės pusėse. Antano gyvenimo likimas labai banguotas. Jis Lietuvos šviesuolis, ilgus metus kalintas Rusijos gulago tremtyje. Po Stalino mirties jam dar ilgai neleido grįžti į Lietuvą. O kai leido, tai nurodė apsigyventi Elektrėnuose, nes tada tai buvo vienintelis miestas, kuriame leido apsigyventi sugrįžusiems iš tremties vietų lietuviams.

Nuo savo gyvenamojo namo iki koplytėlės iškasiau tranšėją, ištiesiau požeminį elektros kabelį ir pajungiau elektros srovę. Per fotorėlę pajungiau elektros srovę prie esančių viduje žvakių ir virš Švč. Mergelės Marijos galvos puslankiu įsižiebdavo aureolė iš 12 elektros lempučių. Atėjus vakarui fotorėlės pagalba elektros lemputės įsijungdavo automatiškai.

1995 metų rugpjūčio 12 dieną Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės vikaras kunigas Jurgis Kazlauskas pašventino koplytėlę.

Kunigas Jurgis Kazlauskas

Norisi trumpai prisiminti žmonių mylimo kunigo Jurgio Kazlausko biografiją. Įdomu tai, kad nuo 1990 metų pastoraciniam darbui į Žiežmarių parapiją buvo paskirtas (vėliau dirbo dekanu) Kęstutis Kazlauskas, Jurgio Kazlausko brolis. O 1993 m. birželio 7 d. Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio dekretu Nr. 389 jaunas kunigas Jurgis Kazlauskas buvo paskirtas vikaru į statomą Elektrėnų parapijos Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčią talkinant klebonui Jonui Sabaliauskui ir aptarnauti Kietaviškių Švč. Trejybės parapiją, abi parapijos priklausė Žiežmarių dekanatui.

Augalai aplink koplytėlę

Po koplytėlės pašventinimo mūsų trobos svetainėje buvo paruoštas iškilmingų pietų vaišių stalas.

Vėliau su žmona Regina nuvažiavome į mano tėviškę prie ten stovinčios koplytėlės. Išrovėme mano tėvų sodyboje augusius kelis karklelių krūmelius, iš Bobelinės miško iškasiau kelis ąžuoliukus, lazdynų krūmus, kelias liepaites. Parsivežtais krūmeliais apsodinau savo statytą koplytėlę iš vidinės tvoros pusės, o medelius pasodinau netoli koplytėlės.

Antanas Bielinis atvežė du nedidelius kiparisų medelius, juos pasodinau prie įėjimo į koplytėlę iš abiejų vartelių pusių. Iki dabar užaugę kiparisai puošia aplinką ir paryškina koplytėlės didingumą.

Pablogėjus mano sveikatai (reikėjo išoperuoti galvoje auglį) 2003 metų pradžioje išvažiavau į Prancūziją ir iki šiolei ten gyvenu.

Tegul niekada neužželia kelias koplytėlių link

Prisimindamas praeitį aš didžiuojuosi, kad galėjau prisidėti prie Elektrėnų miesto plėtros, rūpindamasis įrengimų komplektavimu visiems svarbiems objektams, o taip pat tuo, kad teko prisidėti prie Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės istorinių statybų.

Tegul klesti mano Lietuva, mano Elektrėnai! O jeigu vėl užslinks tamsūs debesys, kviečiu neprarasti tikėjimo ir vilties, kuriuos esant liudija ir mūsų su broliu statybos, piktadarių ir priešiškų laisvei režimų niokotos, bet vėl atgimstančios koplytėlės. Tegul niekada neužželia kelias koplytėlių link!

Pagal knygą „Elektrėnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos gotikos stiliaus koplytėlei 25 metai“

parengė Silvija BIELSKIENĖ