385-osios Šv. Kazimiero relikvijų perkėlimo metinės

Rugpjūčio 26 d. minėjome Šv. Kazimiero relikvijų perkėlimo (1636 m.) iškilmę. Dar visai jaunas miręs vienintelis Lietuvos šventasis Kazimieras (kovo 4 d.) iš pradžių buvo palaidotas tėvo, karaliaus Kazimiero, koplyčioje Vilniaus katedros kairiajame šone. Vėliau greta buvo palaidotas jo brolis kunigaikštis Aleksandras (1506 m.) ir dvi Žygimanto Augusto žmonos: Elzbieta (1545 m.) ir Barbora (1551 m.). Čia Kazimieras nejudinamas pragulėjo 120 metų (1484–1604).

1604 m. didžiosioms šventojo pagerbimo iškilmėms karstas buvo išimtas iš koplyčios sienos. Nors Šv. Kazimiero kripta buvo labai pridrėkusi, prie liudininkų atidarius karstą (1604 m. rugpjūčio 16 d.) rastas nė kiek nesuiręs šventojo kūnas ir rūbai. Kūnas buvo paguldytas į naują karstą ir užkeltas ant altoriaus. Per 1610 m. Vilniaus gaisrą katedra ir koplyčios apdegė, bet karališkoji Šv. Kazimiero koplyčia stebuklingai liko ugnies nepaliesta. Karaliaus Zigmanto Vazos, o vėliau jo sūnaus Vladislovo Vazos rūpesčiu ir lėšomis, architektas Konstantinas Tenkala prie katedros pastatė naują, viduje puikiai išpuoštą koplyčią. Prieš 385 metus, 1636 m. rugpjūčio 14 d., Šv. Kazimiero relikvijos iškilmingai buvo perkeltos į naują koplyčią. Tam dar pavasarį į Vilnių atvyko karalius Vladislovas Vaza. Rugpjūčio 14 d., po iškilmingų rytinių šv. Mišių, Kazimiero relikvijos buvo išneštos į miestą. Eiseną vedė popiežiaus nuncijus Marijus Filonardis. Karalius Vladislovas susirgo, bet buvo nešamas kėdėje. Apėjus miestą, procesija grįžo į katedrą. Šv. Kazimiero sidabrinis karstas su relikvijomis įkeltas į altorių. 1655 m. Lietuvos sostinė pirmą kartą istorijoje buvo okupuota, o katedra ir Šv. Kazimiero koplyčia vandališkai apiplėštos ir nuniokotos. Šv. Kazimiero relikvijas spėta išvežti ir paslėpti. Jos grąžintos 1663 m. Valdant Lietuvą rusų carams (1795–1915) buvo uždrausta švęsti Šv. Kazimiero šventę, jo bažnyčia paversta ortodoksų cerkve. Tačiau caro vyriausybė nesikėsino nei į katedrą, nei į Šv. Kazimiero koplyčią. Bet lenkams užėmus Vilnių, Lietuva 20 metų buvo politine siena atskirta nuo Šv. Kazimiero karsto. Po II pasaulinio karo sovietinė valdžia išsityčiojo, katedrą paversdama dailės muziejumi, Šv. Kazimiero bažnyčią – ateizmo muziejumi, o Šv. Kazimiero relikvijas 1953 m. iškeldama į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje Vilniuje. 1989 m. kovo 4 d. Šv. Kazimiero karstas buvo vėl iškilmingai sugrąžintas į Vilniaus katedrą, kuri dar 1988 m. rudenį grąžinta Lietuvos katalikams.

„Elektrėnų žinių“ informacija