Amžina pagarba žuvusiems už Lietuvą...

Šiemet minime Laisvės gynėjų dienos 25-metį. Kaip ir kasmet, seniūnijos, bendruomenės, įstaigos mini šią datą ir minėjimų akimirkomis dalijasi su „Elektrėnų žiniomis“.

Taigi galime užtikrinti – atmintis gyva, nes liudija... Žmonės nepamiršo savo tautos pergalės dienos ir tų, kurie paaukojo gyvybes vardan nepriklausomos Lietuvos.

...Tai buvo sausio tryliktoji -
Aidėjo šūviai ant kalvos...
Prieš budelius ir tankus stojo
Drąsiausi sūnūs Lietuvos...

Elektrėnai

Sausio 13-osios išvakarėse Elektrėnų kultūros centro kiemelyje vyko renginys Laisvės gynėjų dienos 25-mečiui paminėti.
Elektrėnai kartu su visa Lietuva 19 val. uždegė 14 simbolinių laužų už mūsų šalį gyvybę atidavusiems žmonėms atminti ir pagerbti. Pagerbdami laisvės gynėjus, mokiniai kartu su karininkais nešė Lietuvos valstybės vėliavą ir žuvusiųjų nuotraukas. Laužo viduryje iš degančių žvakių buvo sudėtas žodis LAISVĖ. Elektrėniečius ir miesto svečius pasveikino Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, kalbėjo Lietuvos Sąjūdžio sekretorius Juozas Janonis. Eurikos Masytės dainą „Laisvė“ kartu su Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos mokiniais dainavo visi minėjimo dalyviai.
Pasibaigus renginiui žmonės neskubėjo skirstytis: susirinko prie laužo, dainavo lietuvių liaudies dainas, bendravo.

Gilučiai

Sausio 12 d. aikštėje prie Gilučių seniūnijos vyko Laisvės gynėjų dienos 25-mečio minėjimas.
Žmonės susirinko prie laužo, norėdami pabūti kartu šią svarbią Lietuvai dieną, prisiminti tuometinius įvykius ir pagerbti žuvusius už laisvę ir nepriklausomybę. Gilučių bibliotekininkė V. Tamošiūnienė sakė: „Didžiausias tautos turtas – tai jos laisvė, nepriklausomybė. Ant laisvės aukuro aukojama daug žmonių gyvybių, pakeliama daug sunkaus triūso...“ Tą atmintiną dieną žuvusieji buvo pagerbti tylos minute. Gilučių krašto poetė O. Mozūraitienė skaitė savo kūrybos eilėraščius, kuriuose atsispindi didžiulė meilė tėvynei, gimtinei, skambėjo Gilučių etnografinio ansamblio „Obelėlė“ patriotinės dainos.
Kaip ir kasmet, sausio 13-ąją Gilučių bendruomenė dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Gilučių seniūnijoje, kultūros klube, bibliotekoje ir mokykloje 8.00 val. sužibo atminimo žvakutės.

Kazokiškės

Sausio 12 d. kazokiškiečiai kartu su visa Lietuva uždegė atminimo laužą, taip pagerbdami prieš 25 metus žuvusius už mūsų laisvę.
Prie laužo susirinkę žmonės tylos minute pagerbė žuvusiuosius, skaitė eiles, dainavo liaudiškas dainas, vaišinosi karšta arbata ir koše. Savo mintimis apie tragiškus 1991 m. įvykius pasidalijo ir visiems vienybės bei santarvės palinkėjo Elektrėnų savivaldybės tarybos narys E. R. Sabutis.
Už skanią košę ir arbatą bendruomenė dėkinga A. Gliaudelienei ir Kazokiškių seniūnijai.

Kietaviškės

Kietaviškiečiai sausio 12 d. taip pat uždegė atminimo laužą Sausio 13-osios aukoms atminti. Nors tarp tuomečių įvykių ir dabarties 25-erių metų tarpas, tačiau žmonių atmintyje šie įvykiai dar gyvi. Tai paliudijo bendras suėjimas ne tik prie laužo, bet ir Kietaviškių kultūros klube, kuriame vyko Laisvės gynėjų dienos 25-mečio minėjimas „Po laisvės angelo sparnu“. Dalyviai galėjo niekur neskubėdami pabendrauti, visi buvo vaišinami koše ir karšta arbata. Kultūros klubo organizatorės iniciatyva renginio dalyviams į atlapus buvo įsegtos neužmirštuolės. Veikė literatūros ir fotografijų paroda „Laisvės gynėjams atminti“. K. Stasiulionis, V. Prochorovas, A. Krivelis vaizdžiai papasakojo apie tuomečius sausio įvykius, ką teko patirti ir išgyventi būnant prie LR Seimo, Spaudos rūmų, televizijos bokšto. Apie nerimą, vienybę, euforiją ir viltį tomis dienomis pasakojo ir daugiau minėjimo dalyvių, renginio vedėja R. Vaičekonytė mokėjo pakalbinti ir seną, ir jauną. Žmonės dainavo dainas „Oi, neverk, motušėle“, „O atsimenu namelį“, „Stoviu aš parimus“ ir kt. Svarbią datą priminė ir filmai, kurie nukėlė į tų metų įvykių sūkurį. I. Petkevičienė perskaitė patriotišką Just. Marcinkevičiaus kalbą atsisveikinant su žuvusiais gynėjais. Atsiliepiant į pilietinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“ ir prisimenant prieš 25-erius metus vieningą Lietuvos piliečių siekį apginti atkurtos valstybės nepriklausomybę, sausio 13-ąją bibliotekoje buvo uždegtos atminimo žvakelės.

Pastrėvys

Sausio 12 d. vakarą Pastrėvio seniūnijos gyventojai rinkosi prie Sausio 13-osios atminimo laužo. Pastrėvio seniūnas Arūnas Kanapeckas įžiebė laužą, susirinkusieji išklausė trumpą Gražinos Bubėnienės pranešimą apie šios datos prasmę, kai vardan laisvės Lietuvos sūnūs ir dukros plikomis rankomis stojo prieš ginkluotą priešą ir nugalėjo.
Vėliau visi rinkosi mokyklos salėje, kurioje vyko Sausio 13-osios įvykių 25-ųjų metinių minėjimas. Pastrėvio etnografinio ansamblio „Vuolasta“ moterys (vadovė Laima Tidikienė) minėjimą pradėjo daina „Lietuva brangi“. Juknevičių šeima – Virginijus, Viktorija ir dukra Elžbieta skaitė eiles, skirtas tragiškiems įvykiams atminti, pranešimą apie 1991 m. sausio įvykius, citavo poeto Justino Marcinkevičiaus atsisveikinimo kalbą. „Vuolastos“ moterys atliko savo kūrybos dainą „O Lietuva, Tėvyne mūsų“, kurią ansamblio vadovė L. Tidikienė ir M. Stančikienė sukūrė tragiškiems sausio įvykiams atminti.
Renginyje skambėjo daug patriotinių dainų, žmonės dalijosi dramatiškų įvykių prisiminimais. Sausio 13-osios rytą visuose Pastrėvio mokyklos ir joje esančių įstaigų languose sužibo žvakelės žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Vievis

Sausio 12-ąją Vievio kultūros centras kartu su seniūnija surengė 25-ąjį Laisvės gynėjų dienos minėjimą, kuriame dalyvavo Elektrėnų savivaldybės tarybos nariai Danutė Baliūnienė, Arvydas Pukalskas, seniūnas Z. Pukėnas. Organizatoriai 18 val. surengė tautinės muzikos ir poezijos vakarą „Atmintis gyva“, vėliau buvo uždegtas laužas. Iškilmę daina „Kur balti keliai“ pradėjo krašte žinomas vokalistas Justinas Rinkevičius (akompanavo Elektrėnų meno mokyklos mokytoja Ona Navickienė). Vievio gimnazijos abiturientas Mantas Gresius kalbėjo apie anų dienų įvykius, Baltijos kelią, skaitė Bernardo Brazdžionio eiles, trys vaikučiai su tautiniais drabužiais ir uždegtomis žvakutėmis giedojo „Tautišką giesmę“, jiems pritarė visi susirinkusieji. Rodant žuvusiųjų nuotraukas, renginio dalyviai pakilo, susikabino rankomis ir klausėsi M. Gresiaus deklamuojamo Just. Marcinkevičiaus eilėraščio. Tylos minute buvo pagerbtas žuvusiųjų atminimas. Vėliau kalbėjo Z. Pukėnas, dainavo Trečiojo amžiaus universiteto ir „Vievos“ chorai. Pasibaigus iškilmingam minėjimui nemažai dalyvių susibūrė prie atminimo laužo. Karšta arbata ir saldumynais žmones vaišino savivaldybės tarybos nariai D. Baliūnienė, Arvydas Pukalskas ir seniūnas Z. Pukėnas.

Elektrėnų pradinė mokykla

Elektrėnų pradinės mokyklos bendruomenė kasmet dalyvauja akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Mokytojos moko vaikus gerbti tėvų ir senelių iškovotą laisvę. Mokiniai dalijasi savo šeimos prisiminimais apie dramatiškus Lietuvos įvykius. Vaikų širdelėse užgimsta pasididžiavimas savo maža, bet narsia ir išdidžia tauta:

Lietuva – didi šalis,
Kas sako, kad maža –
Tas klysta visada.
Čia Nemunas – didžiausia upė
Ir Baltijos jūra mus supa.
Laisvės dieną minime visi,
Džiaugiamės, nes esame laisvi!
(Titas)

Mokiniai, dalyvaudami šioje akcijoje, degė atminimo žvakutes, tylos minute pagerbė žmones, žuvusius už Lietuvos laisvę, pasakojo tėvų, senelių prisiminimus. Ketvirtokai kartu su mokytojomis mokyklos kieme iš savo rankomis pagamintų melsvų vėjo malūnėlių sukūrė neužmirštuolės žiedą. Gėlė primena, kad jau 25-ąjį kartą minime žuvusiuosius už Lietuvos laisvę ir kokia kaina ši nepriklausomybė buvo iškovota.

Parengta pagal seniūnijų ir Elektrėnų pradinės mokyklos informaciją