Technologijų įtaka, arba Ko nerasime vartotojo instrukcijoje

Ar teko kada aptikti kažką tikrai verto dėmesio, sakykime, įdomų straipsnį, ir sau pasakyti: „Kokia įdomi tema – turiu tai perskaityti. Bet straipsnis toks ilgas! Pirma dar kartą pasitikrinsiu Facebook‘ą“. Nepastebimai minutės tampa valandomis bežiūrint linksmus filmukus ir benaršant dienos naujienas. Nejaučia tas straipsnis tampa ne toks jau ir įdomus ar reikalingas. Nes internetinė erdvė visuomet gali pasiūlyti kažką dar įdomesnio, dar žavingesnio. Dienos pabaigoje atsidūsti sau ir pasakai – šiandiena prabėgo taip greitai, vėl nebuvo pakankamai laiko tam, ką planavau. Galbūt rytoj.

Dabar turbūt nieko nebestebina pasakymas, kad gyvename informacijos ir technologijų amžiuje ir jų yra tiek daug ir įvairių. Tiesa, jog toks informacijos prieinamumas gali būti tikra dovana. Tačiau kodėl kartais taip sunku atsirinkti tai, kas yra tikrai svarbu ir naudinga? Ar gali būti, kad šis informacijos prieinamumas yra lyg leidimas sau „atidėti“ tai, kas svarbu, nes juk tai niekur nedings, visuomet bus pasiekiama mygtuko spustelėjimu? O galbūt tai, kas lengvai prieinama, nėra taip vertinama, kaip tai, ką sunku surasti ar įgyti, net jei tai iš tikrųjų nėra vertinga?
Ar iš tiesų šiuolaikinė karta nori tik greitų rezultatų? Jei užduoties negalime atlikti greitai ir lengvai, ji tampa antraeile. Dėl to imamės to, ką atlikti yra lengva ir paprasta. Tiesa, jog norint atlikti tokią užduotį, kuri reikalauja laiko ir pastangų, yra sunkiau, nes procese neišvengiamos klaidos, netikrumo jausmas, dvejonės, gilesni ieškojimai, kartais tingulys ir noras visa tai mesti, nes tai – ne lengvas procesas. Tačiau jausmas atlikus vieną didelį ir kūrybos bei pastangų reikalaujantį darbą nėra tas pats kaip atlikus daug bet mažai reikšmingų darbų.
Kai kurie autoriai (pavyzdžiui, psichologas Jonathanas Smallwoodas) teigia, kad mobiliųjų telefonų naudojimas ir nuolatinis noras „įsijungti“ į kitą erdvę yra noras atsitraukti nuo nuobodulio ir leisti smegenims nuolat dirbti. Tačiau tas „persijungimas” taip pat atima galimybę įsigilinti į rimtesnius tikslus. J. Smallwoodas taip pat teigia radęs sąryšį tarp „klajojančių minčių” ir kūrybiškumo. Pagal atliktus tyrimus ir eksperimentus, tuomet kai mūsų smegenys yra laisvos, t.y. „klajojančios”, mūsų kūrybiškumas auga ir naujų idėjų daugėja, tačiau jeigu jos visuomet užimtos, vietos kūrybiškumui mažai. Tad ar galėtų būti, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų pamažu atima kūrybiškumo laisvę?
Kartu su informacinėmis technologijomis ir informacijos prieinamumu vis dažniau naudojamas terminas multi-tasking (daugelio užduočių atlikimas vienu metu), kuris, beje, kilęs iš kompiuterio galimybės atlikti kelis uždavinus vienu metu. Dabar daugelis darboviečių renkasi sau darbuotojus pagal tai, kaip jie sugeba „žongliruoti” užduotimis. Tai dabar yra suprantama kaip šaunumo ir darbingumo požymis. Tie, kurie mieliau atliktų vieną užduotį prieš pasinerdami į kitą, laikomi mažiau produktyviais. Tačiau remiantis neseniai atliktais neurologo Danielio Levitino moksliniais tyrimais, pastebėta, kad žmogus užduotis atlieka efektyviau, jei „nešokinėja“ nuo vienos prie kitos. Nuolatinis persijunginėjimas atima energiją iš tos pačios smegenų dalies, kuri naudojama atlikti užduotį. Taigi mes negalime atlikti keleto užduočių vienu metu, mes tik galime išmokti greitai „šokinėti“ nuo vienos prie kitos. Be kita ko, šis veiksmas stimuliuoja smegenis taip, kad jos yra teigiamai paskatinamos po kiekvieno dėmesio praradimo suradus kitą išorinį stimulą. Taip bešokinėdamos smegenys pripranta prie šio „paskatinimo“ ir pradeda nevalingai ieškoti vis naujo ir naujo stimulo. Šis veiksmas taip pat skatina streso hormono ir adrenalino gamybą.
Juk dažnai girdime žmones besiskundžiančius, kad jie jaučiasi pavargę – visą dieną praleidę darbe, tačiau jaučiasi neužbaigę to, nepradėję ano. Elektroninio pašto dėžutė vis pildosi informacijos ir prašymų atlikti kažką dabar, skubiai arba greitu metu. Informacijos pasiekiamumas elektroninio pašto pagalba yra toks lengvas, kad rašantysis dažnai net nepagalvos, jog adresatą mažai pažįsta, o gal ir nėra susitikęs. Tačiau elektroninio laiško atsiradimas pašto dėžutėje reiškia tik viena – į jį būtina atsakyti, ir kuo greičiau. Šis bendras supratimas dažnam žmogui atima galimybę atsikvėpti ir atitolti nuo reikalavimų rutinos bei iš naujo įsivertinti savo tikruosius tikslus ir atrasti būdų jų sekti. Tai ypač aktualu darbo aplinkoje, jei dienos prioritetai nuolat keičiasi dėl besipildančios pašto dėžutės ir mūsų impulsyvaus noro atsakyti į išorės dirgiklius.
Per pastaruosius dešimtmečius technologijos sparčiai keitėsi ir tobulėjo. Tiesa, kad jų naudojimas žymiai palengvina ir pagreitina komunikacijos procesus bei informacijos prieinamumą. Sovietmečio iššūkis buvo ieškoti būdų, kaip atrasti informaciją, tačiau šių laikų iššūkis yra gebėjimas iš šios galybės atsirinkti. Informacijos gausa ir įvairovė, išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai patys savaime nėra ydingi, netgi atvirkščiai – jie kaip niekad anksčiau gali lengvai ir greitai sujungti žmones, idėjas, išplėsti galimybes ir nepaisyti sienų ir atstumo. Ydingas gali būti tik jų naudojimas, kuris nebūtinai bus aprašytas vartojo instrukcijoje.
Technologijos turėtų tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Tačiau jos tobulėja ir plečiasi daug greičiau, nei žmogus gali prie jų prisitaikyti. Todėl norėtųsi tikėti, kad netolimoje ateityje technologijų poveikis žmogui bus ne ką mažiau svarbi tema nei jos pačios.
Parengta pagal:
Daniel J Levitin “Why the modern world is bad for your brain?” http://www.theguardian.com/science/2015/jan/18/modern-world-bad-for-brain-daniel-j-levitin-organized-mind-information-overload
Steven Mazie “Your smart phone may be robbing you of your best ideas” http://bigthink.com/praxis/your-smartphone-may-be-robbing-you-of-your-best-ideas

Ieva Venckutė
Bernardinai.lt