Kaip prižiūrėti biologinius nuotekų valymo įrenginius?

Nesvarbu, įsigijote nekilnojamąjį turtą užmiestyje, sodų bendrijoje ar atokioje kaimo vietovėje, bet kuriuo atveju svarbu tinkamai pasirūpinti buitinėmis nuotekomis. Tinkamai prižiūrimos nuotekos nedaro žalos aplinkai ir žmogaus sveikatai. Vienas iš efektyviausių būdų tvarkyti nuotekas – biologiniai valymo įrenginiai. Žinoma, siekiant, kad įrenginys atliktų savo funkciją ilgą laiką, šį taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti. Toliau apžvelgsime įrangos veikimo principus bei pasidalinsime pagrindiniais aspektais, kaip tinkamai prižiūrėti nuotekų tvarkymo įrangą.

Biologinių valymo įrenginių veikimas

Šie buitinių nuotekų valymo įrenginiai valo biologiniu būdu. Biologiniuose įrenginiuose esantys mikroorganizmai efektyviai šalina azotą ir fosforą, kurių gausu buitinėse nuotekose. Tad tai itin efektyvus nuotekų tvarkymo būdas. Biologinę įrangą sudaro:

●        aeracinė kamera;

●        antrinis nusodintuvas;

●        oro tiekimo sistema (orapūtė ir difuzorius).

Nuotekos pirmiausia patenka į aeracinę kamerą, kurioje vyksta veikliojo dumblo ir teršalų cirkuliacija. Praėjus tam tikram laikui, ant bioįkrovos susiformuoja bioplėvelė. Viršutiniuose sluoksniuose vyksta organinių teršalų skaidymas ir nitrifikacija. Apatiniuose sluoksniuose vyksta denitrifikacija. Tokiu būdu sumažinama azoto koncentracija nuotekose.

Toliau nuotekos ir susidaręs dumblas patenka į antrinį nusodintuvą. Šioje kameroje dumblas atsiskiria nuo išvalyto vandens, kuris vėliau persipila per dantytą briauną ir keliauja ištekėjimo vamzdžio link. Išvalytą vandenį galima išleisti į upes, kanalus, melioracijos griovį arba panaudoti vejos laistymui.

Biologinės įrangos priežiūra

Pirmąjį naudojimo mėnesį rekomenduojama tiekti kuo natūralesnės kilmės nuotekas, t. y., iš tualeto, dušo, ir vengti cheminių medžiagų patekimo. Valymo įrangą pilnu pajėgumu galima naudoti nuo antro mėnesio po paleidimo. Norint užtikrinti efektyvų nuotekų valymą, patariama reguliariai nusiurbti dumblą bei valyti orapūtę.

Reguliariai tikrinkite orapūtės funkcionalumą, ar ši neskleidžia neįprasto triukšmo, vibracijų, ar nekaista. Taip pat kartą per 3 mėnesius išvalykite orapūtės filtrus. Tai galite atlikti savarankiškai pagal gamintojo nurodytas instrukcijas. Be to, susidariusį dumblą patariama nusiurbti 1–2 kartus per metus, priklausomai kaip greitai šis susikaupia.

Tuo  metu, kai veikia biologinė valymo įranga, draudžiama mesti į klozetą biologiškai nesiskaidančias atliekas. Pavyzdžiui, ausų krapštukus, drėgnas servetėles, pirštines, popierinius rankšluosčius ir pan. Taip pat draudžiama pilti dideliais kiekiais maistinį aliejų ir riebalus iš gruzdintuvės arba keptuvės. Leistinas riebalų kiekis – tai riebalų likučiai, susidarę ant lėkščių.

Taigi, biologinių nuotekų valymo įrenginių priežiūra yra gana paprasta. Svarbiausia suprasti, kaip veikia įrenginiai ir kokios nuotekos gali būti metamos į klozetą. Visgi, jeigu kyla neaiškumų dėl šių valymo įrenginių, patariama susisiekti su profesionalais. Savo srities ekspertais suteiks visą naudingą informaciją, atsakys į visus rūpimus klausimus ir padės pasirinkti tinkamiausią nuotekų valymo būdą.