Neinfekcinių ligų profilaktika savivaldybėse

Apie sveikatai palankaus produkto ženklo „Rakto skylutė“ vartojimo reglamentavimą, „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ pagrindinius pasikeitimus, fizinio aktyvumo renginių organizavimo metodinius ypatumus, visuomenės sveikatos stiprinimo planavimą pagal savivaldybių neinfekcinių ligų susirgimų statistiką bei alkoholio vartojimo riziką savivaldybių administracijų atstovams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistams ir kitiems specialistams, prisidedantiems prie neinfekcinių ligų prevencijos organizavimo, seminaro „Neinfekcinių ligų rizikos veiksniai“ metu pasakojo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – SMLPC) visuomenės sveikatos specialistai.

Renginio moderatorius Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas pabrėžė savivaldybių visuomenės sveikatos biurų svarbą administruojant sveikatos stiprinimą, priežiūrą, stebėseną savivaldybėse kaip valstybės priskirtąją funkciją.
„Vienas pagrindinių šios funkcijos tikslų yra žmonių savivaldybėse sveikatos stiprinimas, sveikatą lemiančių rizikos veiksnių numatymas ir jų profilaktika. SMLPC, turėdamas galimybę Jums metodiškai pagelbėti efektyviai vykdyti Vyriausybės paskirtas funkcijas, šiais metais parengė metodinius leidinius: „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms“, „Produktų vaikams saugos vadovas“, „Fizinio aktyvumo renginio organizavimas ir vertinimas“. Jums teks pagal šias metodikas pasirinkti tikslinę žmonių grupę, darbo metodus, išsikelti ligų profilaktikos tikslus ir dirbti kūrybiškai pagal savivaldybės žmonių sveikatos rodiklius“,− sakė SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas.

Simbolio „Rakto skylutė“ teisinis reglamentavimas

Simbolis „Rakto skylutė“ Lietuvoje įteisintas 2014 m. Jis plačiai naudojamas Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Šis simbolis sukurtas Švedijoje ir taikomas jau nuo 1989 metų. Juo ženklinami dešimčių tūkstančių pavadinimų produktai. Lietuva yra pirmoji kontinentinė Europos Sąjungos valstybė, prisijungusi prie šios sistemos. Kitos šalys taip pat svarsto tokią galimybę. „Rakto skylutės“ ženklinimo principus apibrėžia Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti kriterijai 25-ioms maisto produktų grupėms. SMLPC Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkvičiūtė akcentavo pagrindinius „Rakto skylutės“ reikalavimus maisto produktus. „Rakto skylute“ pažymėti produktai turi turėti kelis kartus mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kiti panašūs tos pačios grupės maisto produktai (pvz., liesi jogurtai tarp kitų jogurtų). Maisto produktuose neturi būti saldiklių, o aliejuje ir (arba) kituose maistui gaminti naudojamuose riebaluose gali būti ne daugiau kaip 2 g pramoninės gamybos riebalų rūgščių transizomerų 100 g aliejaus ir (arba) riebalų.
Simboliu „Rakto skylutė“ gali būti žymimos žuvys, jūrų gėrybės, dvigeldžiai ir kiti moliuskai, kurie nebuvo apdoroti, tačiau gali būti padalyti, supjaustyti, be kaulų, susmulkinti, nuvalyti, nuskusti, sumalti, atšaldyti, užšaldyti ar atitirpinti, vaisiai ir uogos, kurie nebuvo apdoroti, tačiau gali būti nuvalyti, supjaustyti, atšaldyti, užšaldyti ar atitirpinti. Bulvės ir kitos daržovės (šviežios) gali būti žymimos simboliu be apribojimų.
Pasak dr. Romos Bartkevičiūtės šiuo ženklu gali būti žymimi pieno produktai: liesas pienas ar natūralus jogurtas (iki 0,7 proc. riebumo), pagardintas liesas jogurtas (iki 0,7 proc. riebumo ir iki 9 proc. cukraus), švieži sūriai, pavyzdžiui, varškės (iki 5 proc. riebalų ir iki 0,35 g/100 g natrio), kiti sūriai, pvz., fermentiniai (iki 17 proc. riebalų ir iki 0,5 g/100 g natrio). Aromatizuoti pieno gaminiai, turintys saldiklių, negali būti ženklinami šiuo simboliu. Mėsa ir perdirbti mėsos produktai: šviežia ar smulkinta mėsa, simboliu „Rakto skylutė“ gali būti ženklinama tik tada, kai turi ne daugiau kaip 10 proc. riebalų. Šis kriterijus taikomas ir dešroms bei kitiems mėsos produktams. Didžiausias leidžiamas natrio kiekis šiuo metu nenormuojamas, tačiau 2014 m. šalys planuoja šią nuostatą peržiūrėti. Duona ir javų produktai, privalo turėti nustatytą visagrūdžių produktų kiekį, ne mažiau kaip 7 proc. riebalų bei iki 5 proc. cukraus. Šioje duonoje gali būti ne daugiau kaip 0,5 g natrio 100 gramų. Dribsniai ir javainiai privalo turėti tam tikrą kiekį maistinių skaidulinių medžiagų ir visagrūdžių produktų, ne daugiau kaip 13 proc. cukraus, iki 7 proc. riebalų ir nedaug druskos. Miltai, dribsniai, sausos košės privalo turėti tam tikrą privalomą kiekį maistinių skaidulinių medžiagų bei visagrūdžių produktų. O padažų, salotų uždarų, tortų, desertinių pyragų, sūrio pyragų, saldžių sausainių, blynų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų, sulčių, džemų, valgomųjų ledų, užkandžių, saldainių, šokolado, majonezo ir produktų, turinčių saldiklių, negalima ženklinti šiuo ženklu, nes šių grupių produktai neatitinka simbolio „Rakto skylutė“ ženklinimo koncepcijos dėl palankesnio sveikatai maisto kriterijų. Simbolis „Rakto skylutė“ nėra ekologiško maisto simbolis. Plačiau su šio simbolio vartojimo teisiniu reglamentavimu galima susipažinti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje.

Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo pasikeitimai

Dr. Roma Bartkevičiūtė sakė, kad pasikeitus „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašui“ visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turėtų atkreipti dėmesį į vaikų maitinimui rekomenduojamų maisto produktų sąrašą. Į sąrašą yra įtrauktos daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių (pageidautina, šviežiai spaustos); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno produktai, po rauginimo termiškai neapdoroti); nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai (neužšaldyti); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti užaugintus ar pagamintus Lietuvoje, iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų, paženklintus simboliu ,,Rakto skylutė“.
Taip pat vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos gaminiai (kuriuose druskos daugiau kaip 1g/100 g); maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais; gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai ir jų gaminiai, išskyrus liežuvius ir kepenis; maisto papildai; maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO, maisto produktai, neatitinkantys nustatytų kokybės reikalavimų. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams bei į vaikų buvimo trukmę mokykloje ar socialinės globos įstaigoje. Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki 10 proc., o 15 dienų (socialinės globos įstaigose – 14 dienų) energinės ir maistinės vertės nuokrypis galimas iki 5 proc. Vaikai turi būti maitinami kas 3,5 val. Išsamiau su „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo“ pasikeitimus galima susipažinti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapio skiltyje „Mityba ir fizinis aktyvumas − Mityba“.

Fizinio aktyvumo renginių organizavimas ir vertinimas savivaldybėse

 SMLPC, siekdamas metodiškai pagelbėti savivaldybėse dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams organizuoti fizinio aktyvumo renginius, parengė metodinę-informacinę medžiagą „Fizinio aktyvumo renginio organizavimas ir vertinimas“. Kaip sakė leidinio autorius SMLPC Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras, metodinėje-informacinėje medžiagoje siekta išskirti šiuos esminius klausimus: ar gali fizinio aktyvumo renginiai lemti gyventojų sveikatą, kaip motyvacinė sistema veikia fizinį aktyvumą, kokios galimos renginių rūšys, jų skirstymas, kokie svarbiausi fizinio aktyvumo renginių planavimo ir organizavimo principai, kaip stebėti ir kaip vertinti fizinio aktyvumo renginį.
Remigijus Zumeras sakė, kad rašant leidinį buvo vadovaujamasi kertinėmis nuostatomis: sporto renginys – kūno kultūros, sporto, propagavimo, žmonių ugdymo, jų gebėjimų rodymo priemonė. Šiame leidinyje aprašomi tokie renginiai kaip sporto rungtynės, varžybos, žaidynės, šventė, konferencija, konkursas, vakaras, paroda, susitikimas ir kt. Fizinis aktyvumas yra tik viena iš daugelio veiksnių, darančių įtaką vaikų ir suaugusių sveikatai; žmogaus kūnas turi nepanaikinamą ir niekuo nepakeičiamą fizinės veiklos poreikį; fizinis aktyvumas gali pakeisti daugelį vaistų, tačiau nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo; bet koks fizinis aktyvumas yra naudingesnis sveikatai negu fizinis pasyvumas. Nors leidinyje daugiausia dėmesio skiriama laisvalaikio fiziniam aktyvumui, trumpai jame aprašomas fizinis aktyvumas ir darbo vietoje.
R. Zumeras taip pat siūlo stebėti žmogaus sveikatos būklę fizinio aktyvumo metu pasinaudojant FITT taisykle (angl. FITT − Frequency, Intensiv, Time, Type), + tęstinumu. 4 svarbiausi fizinio krūvio įvertinimo komponentai yra: krūvio dažnumas, krūvio intensyvumas, fizinio krūvio trukmė, krūvio rūšis arba fizinės veiklos pobūdis. Norint gauti rezultatą, būtina užtikrinti renginio tęstinumą. Daugelis mokslinių šaltinių teigia, kad optimaliausia mankštintis ne mažiau 3 k. per savaitę. O mankštinantis 4–5 kartus per savaitę galima daug greičiau pasiekti aukštesnį fizinio pajėgumo Galima pasinaudoti ir viena iš formulių maksimaliam širdies susirtraukimų dažniui (ŠSD) fizinio krūvio metu apskaičiuoti: ŠSD = 200 − amžius (išreikštas metais). Ši formulė gali būti taikoma tik nuo paauglystės, t. y. nuo 12 metų. Bendrai sveikiems žmonėms rekomenduojama, kad treniruotės metu pulsas turėtų padidėti bent 2 kartus.  Pavyzdžiui, ramybės metu jūsų pulsas 60–70 k./min. Tai treniruojantis turėtų būti apie 120–140 k./min. Stebint žmogaus sveikatos pokyčius treniruočių ar kitų fizinio aktyvumo renginių metu reikėtų vertinti žmogaus odos spalvą, prakaitavimą, kvėpavimo dažnumą, bendrą savijautą. JAV sporto medicinos kolegija (ASMC) ir kiti autoritetai siūlo reikiamą fizinio krūvio kiekį „sukaupti“ ne trumpesniais kaip 10–15 min. intervalais. Norint gauti fizinio aktyvumo renginių teigiamą poveikį sveikatai, reikėtų būtinai užtikrinti fizinių renginių tęstinumą (pavyzdžiui, 6 mėnesių trukmės aerobikos užsiėmimai 3 k. per savaitę), nes žmogaus įpročiams susiformuoti prireikia nemažai laiko.
Metodinėje-informacinėje medžiagoje „Fizinio aktyvumo renginio organizavimas ir vertinimas“ taip pat galima rasti ir pagrindinius fizinio aktyvumo organizavimo principus.
R. Zumeras kalbėjo: „Prevencinį (aut. past. fizinio aktyvumo srityje) darbą galima atlikti trimis lygmenimis: teorinis lygmuo (mažai efektyvus) – informacija, teikiama  seminarų ir konferencijų metu, stendinė ar dalomoji informacija; gydytojų specialistų paskaitos − konsultacijos, informacija žiniasklaidoje  ir kt.; praktinis lygmuo (efektyvus) – disputai, žygiai, varžybos, žaidimai, akcijos, praktiniai užsiėmimai, pokalbiai su praktine dalimi ir kt. Atsiminkite, kad labai svarbus ir emocinis lygmuo – emociškai palanki aplinka, malonūs užsiėmimai, praktiškai pasiekiami rezultatai ir kt.“

Kaip planuoti sveikatos stiprinimo paslaugas savivaldybėse?

Sveikatos apsaugos ministerijos pageidavimu, kad didėtų savivaldybių bendruomenės narių ir jiems atstovaujančiųjų supratimas apie sveikatos ir ligų priežastis, didėtų savivaldybės teikiamų mokslo įrodymais grįstų sveikatos stiprinimo paslaugų kiekis ir kokybė, SMPLC specialistams buvo pavesta parengti „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovą savivaldybėms“.
SMPLC Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas, pristatydamas šį vadovą, sakė: „Vadove supažindinama su visuomenės sveikatos stiprinimo samprata, teikiamos praktinės rekomendacijos ir pavyzdžiai, kaip stiprinti gyventojų sveikatą, skatinti žmones sveikiau maitintis ir mankštintis, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių, išvengti sužalojimų, mažinti infekcinių ir neinfekcinių ligų ir kitų sveikatos sutrikimų paplitimą, kaip planuoti ir įgyvendinti sveikatos intervencijas, plėtoti visų savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų bendradarbiavimą sveikatos labui“. Z. Javtokas plačiau apsistojo ties visuomenės sveikatos stiprinimo intervencijų skaičiumi pagal vykdomas visuomenės sveikatos funkcijas savivaldybėse ir paaiškino savivaldybių sveikatos priežiūros specialistams, kaip susiplanuoti vidutinio darbo laiko sąnaudas vienai visuomenės sveikatos stiprinimo funkcijai atlikti.
SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas pabrėžė: „Mums reikėtų kūrybiškai pasižiūrėti, kaip šio vadovo rekomendacijas kūrybiškai pritaikyti dirbant savivaldybėse. Reikėtų savivaldybių žmones sugrupuoti pagal interesus, pagalvoti, kaip sudominti žmones dirbant fizinio aktyvumo srityje ir kitose sveikatos stiprinimo srityse, susiplanuojant pagal prioritetus sveikatos stiprinimo paslaugų kiekį ir darbo laiką. Tai yra didelis kūrybinis darbas.“

Produktų vaikams sauga

SMLPC iniciatyva į lietuvių kalbą buvo išverstas „Produktų vaikams saugos vadovas“. Jis naudingas ir tėvams, ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, ir vaikiškų prekių gamintojams. Pasak SMLPC laikinai einančios pareigas Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorės Justinos Račaitės, Europos Sąjungos sužalojimų duomenų bazės duomenimis, 28 ES valstybėse kiekvienais metais 19 000 vaikų iki 14 metų patiria sužalojimus dėl dviaukščių lovų, 51 000 susižaloja dėl batutų ir daugiau nei 52 000 vaikų patiria sužalojimus dėl žaislų. Visi šie sužalojimai ganėtinai rimti, reikalaujantys greitosios medicinos pagalbos. 2012 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutiko vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimus. Vaikų iki 14 metų mirtį dažniausiai lemia išorinės mirties priežastys, tarp jų ir buitiniai sužalojimai. Higienos instituto duomenimis, net 46,8 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų priežastis – įvairūs sužalojimai. Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti.
Europos vaikų saugos aljanso ekspertai praėjusiais metais Vilniuje visuomenės sveikatos priežiūros specialistams pristatė atnaujintą leidinį „Saugių produktų vaikams vadovas – potencialiai pavojingi produktai“ (angl. Child Safety Product Guide – potentially dangerous products), skirtą šviesti visuomenę apie vaikams skirtų produktų naudojimą. Jame pateikiama išsami informacija apie produktus, kuriuos Europos vaikų saugos aljanso ekspertai pripažįsta kaip potencialiai pavojingus vaikams. Šis vadovas buvo sukurtas tam, kad padėtų išvengti vaikų susižalojimų naudojantis įvairiais produktais.

Alkoholio įtaka sužalojimams

Alkoholis yra vartojamas didelės dalies žmonių visame pasaulyje. Pasaulyje alkoholis sukelia apie 3,2 proc. visų mirčių (~18 mln.). Daugelis šių mirčių yra susijusios su sužalojimais, įvykusiais dėl alkoholio vartojimo. SMLPC laikinai einanti pareigas Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Diana Mekšriūnaitė sakė, kad iš visų dėl alkoholio įvykusių mirčių 32 proc. įvyko dėl netyčinių sužalojimų; 13,7 proc. – dėl smurtinių sužalojimų. Didžiausia problema dėl su alkoholiu susijusių sužalojimų yra mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kuriose didėja alkoholio vartojimas, yra dideli sužalojimų rodikliai ir nėra tinkamai įgyvendinamos visuomenės sveikatos politikos.
Poveikio-pasekmės ryšys paprastai yra įrodomas kohortinių studijų metu. Svarbu tai, kad sužalojimai įvyksta dėl epizodinio, vienkartinio didelio alkoholio kiekio suvartojimo, o ne dėl ekspozicijų sumos. Dėl šios priežasties kohortinės studijos netinka, siekiant įrodyti alkoholio ir sužalojimų ryšį.
Alkoholio ir sužalojimų ryšiui įrodyti vykdomos atvejo kontrolės studijos. Iki sužalojimo įvykimo likus 6 valandoms alkoholinius gėrimus vartoję asmenys dažniau patyrė įpjovimus,  įkandimus, atviras žaizdas arba nubrozdinimus ir paviršines žaizdas, bet mažiau lūžių, išnirimų. Alkoholį vartojantys asmenys patyrė žymiai didesnį „spektrą“ sužalojimų nei nevartoję alkoholio.
„Didžiausia problema, – toliau tęsė D. Mekšriūnaitė. – kad alkoholį vartojusieji asmenys dažniausiai susižaloja gatvėje ar kelyje. Kaip alkoholis veikia vairuotoją? Suprastėja rega, sulėtėja reakcijos greitis, sumažėja dėmesio koncentracija ir budrumas, padidėja mieguistumas, dėl ko vairuotojas gali užmigti. Jam taip pat sunku suvokti sensorinę informaciją ir sunku daryti keletą užduočių vienu metu (pvz., kreipti dėmesį į kitus eismo dalyvius ir valdyti automobilį), sunku laikytis eismo taisyklių. Dažnas vairuotojas, vartojęs alkoholio, pervertina savo gebėjimus, dėl ko kelyje pradeda elgtis rizikingai.“
Roizen tyrimų duomenimis, 86 proc. žmogžudysčių įvykdo neblaivūs asmenys; 37 proc. smurto atvejų susiję su alkoholiu, 60 proc. seksualinių nusikaltimų įvykdoma apsvaigus, 57 proc. vyrų ir 27 proc. moterų, smurtavusių artimoje aplinkoje, buvo neblaivūs, 13 proc. neblaivių tvirkino vaikus. Pernanen duomenimis, 42 proc. smurtavusių asmenų buvo neblaivūs, 51 proc. aukų teigė, kad smurtautojas prieš tai vartojo alkoholį. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholio. Bendroje nusikaltimų statistikoje neblaivių asmenų padaromi nusikaltimai sudaro 7 proc.
Alkoholis turi įtakos ne tik netyčiniams, bet ir tyčiniams sužalojimams. Alkoholio vartojimo prevencija turi būti nukreipta į įvairias amžiaus, socialines ir kt. grupes.

Alkoholio žala organizmui

„Pratęsdamas kolegės temą, galiu pasakyti, kad ypač didelę žalą alkoholis daro jaunam organizmui“, – sakė SMLPC Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenimis, 2010 m. reguliariai (nors kartą per savaitę) vartojantys alkoholinius gėrimus prisipažino maždaug kas dešimtas tiriamasis (12,9 proc. berniukų ir 8,1 proc. mergaičių). O tarp penkiolikmečių berniukų šis rodiklis siekė 25,2 proc., tarp penkiolikmečių mergaičių – 16,9 proc.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2013 m. 715 asmenų pirmą kartą užregistruoti susirgę alkoholine psichoze ir 1,4 tūkst. asmenų – lėtiniu alkoholizmu. 2013 m. pabaigoje gydymo įstaigų apskaitoje iš viso buvo 3,4 tūkst. asmenų, sirgusių alkoholine psichoze, ir 47,9 tūkst. – lėtiniu alkoholizmu. Palyginti su 2012 m., sergamumo alkoholine psichoze rodiklis sumažėjo 12,6 proc., lėtinio alkoholizmo – 19,7 proc., atitinkamai ligotumo rodikliai sumažėjo 3,1 ir 6,5 proc. Alkoholis veikia ne tik smegenis, periferinę nervų sistemą, bet ir kepenis, širdį, kraujagysles. Pirmiausia jis paveikia smegenis: tai ir charakterio pasikeitimai, gali atsirasti epilepsija, atminties sutrikimai, mąstymo sutrikimai. Atsiranda širdies ir kraujagyslių pakitimai: gali kilti infarktinė ar priešinfarktinė būsena, raumenų suglėbimas. Dėl to negaluoja kepenys, nes visi nuodai, patekę į organizmą, patenka į kepenis, sutrikdo kepenų fermentinę veiklą ir turi įtakos virškinimui, vėliau žmogus nebetoleruoja ne tik alkoholio, bet ir aštresnio maisto. Taip pat alkoholis susilpnina imunitetą, sukelia odos infekcijas. Pasaulio sveikatos organizacija ir šalių vyriausybės nustatė „saikingo“ alkoholinių gėrimų vartojimo ribas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vyrai neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 4 standartinius alkoholio vienetus per dieną arba 28 per savaitę. Vadinasi, per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 40 gramų gryno alkoholio (pvz., ne daugiau kaip 1 litrą 5 proc. stiprumo alaus). Moterys neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną arba 14 per savaitę. Vadinasi, per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 20 gramų alkoholio (pvz., ne daugiau kaip 200 ml 11 proc. stiprumo vyno). Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją savivaldybėse reikėtų atkreipti dėmesį ir į nėščiųjų alkoholio vartojimą, ir į vaikų, gimusių su alkoholiniu sindromu, sveikatą.
SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas sakė: „Šio seminaro metu mes Jums pristatėme kelis metodinius leidinius. Įgalioju leidinį „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovą savivaldybėms“ perduoti savivaldybių vadovams. Tikiuosi, tinkamai pasirinksite bei teiksite sveikatos stiprinimo paslaugas pagal Jūsų savivaldybių specifiką. Taip pat tikiuosi, kad Jums po šio seminaro tapo aiškiau, kaip dirbti visuomenės sveikatos srityje ir vykdyti Vyriausybės priskirtas visuomenės sveikatos stiprinimo, priežiūros ir stebėsenos funkcijas.“

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ryšių su visuomene specialistė
Jolanta Šaltenienė