Mary C. Lamia. Nerimas yra tavo draugas
Nerimas mūsų visuomenėje turi neigiamą atspalvį, todėl daugelis žmonių nuolat ieško būdų, kaip jo atsikratyti: į pagalbą pasitelkiami medikamentai, streso įveikos pratimai ar paprasčiausiai karštos vonios burbulai. Žinoma, patiriamas nerimas gali būti pernelyg stiprus ir netgi tapti obsesinio-kompulsinio* elgesio, dėmesio problemų ar net paranojos priežastimi. Tačiau net ir tokiu atveju nerimas yra jūsų draugas ir gali būti labai naudingas, jei tik mokėsime tinkamai jį suprasti. Aš dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie nori atsikratyti nerimo, bet vėliau paaiškėja, kad kai kuriais atvejais nerimas būna netgi reikalingas. Tam tikrose situacijose nerimas gali padėti sutelkti jėgas ir dėmesį.
Kaip emocija, nerimas yra vos pastebimas įspėjamasis ženklas, kuris tarsi signalizuoja: kažkas netrukus gali įvykti, turime nedelsiant imtis veiksmų. Ši emocija pirmiausia kyla mūsų smegenyse, tuomet įtampa per simpatinę nervų sistemą toliau keliauja į mūsų kūną, kol galiausiai sužadinamos atitinkamos mintys ir jausmai. Kadangi nerimas, kaip ir visos emocijos, nėra griežtai apibrėžtas, mes iškart susiejame jį su šiuo metu esančia situacija ar kylančiais rūpesčiais.
Įsivaizduokite paprastą situaciją. Jūs išeinate iš namų į svarbų susitikimą ir žingsniuojate savo automobilio link. Staiga susimąstote, ar tikrai užrakinote namų duris. Viena iš priežasčių, kodėl šioje situacijoje jums kilo nerimas, yra ta, kad jūsų smegenys siunčia įspėjantį signalą. Juk įprastai jūs užrakinate namų duris, tačiau galbūt šįkart pamiršote tai padaryti. Kita vertus, jūs taip pat susimąstėte apie šiandieną įvyksiantį susitikimą. Taigi nerimas buvo sužadintas, ir jūs jį priskyrėte neužrakintoms namų durims. Veikiausiai grįšite ir patikrinę duris pamatysite, kad jos, kaip ir visuomet, užrakintos. Ar tai jau būtų galima pavadinti obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu? Greičiausiai ne. Toks atsakas į nerimą yra visiškai normalus. Tačiau tais atvejais, kai nerimas yra pernelyg stiprus ir mes keturis kartus iš eilės vis grįžtame prie durų, norėdami patikrinti, ar jos tikrai užrakintos, kalbama apie galimai esančio sutrikimo simptomus.
Vos pastebimi įspėjantys nerimo ženklai, jei tik tinkamai į juos reaguojame, mums gali būti kaip ištiesta draugo pagalbos ranka. Visai neseniai viena verslininkė man prasitarė, kad jei ne nerimas vieno susitikimo metu, ji net nebūtų pastebėjusi, jog jos padėjėja pamiršo pridėti svarbius dokumentus. Tokiu būdu moteris automatiškai ir nesąmoningai gavo signalą apie tai, ko tuo metu jai labiausiai reikėjo.
Patys žymiausi verslo ir pardavimų profesionalai panaudoja savo nerimą tam, kad padidintų savo darbo produktyvumą. Esant optimaliam nerimo lygiui, žmogus įtempia dėmesį, pradeda mąstyti daugiau savo galva ir jaučiasi energingesnis nei anksčiau. Tokiais atvejais jums suteikiamas vidinis impulsas veikti ir tą impulsą teikia jūsų draugas – nerimas. Kai kurie verslininkai atvirauja, jog nerimas nesumažėja net ir po sėkmingos dienos, nes giliai mintyse jie žino, kad sėkmė anksčiau ar vėliau gali baigtis. Todėl tam, kad sėkmė neapleistų, jie motyvuojami nuolat ieškoti naujų būdų versle.
Tačiau ne visais atvejais nerimas yra toks malonus ir palankus mums draugas. Jei smegenyse įvykus sužadinimui klaidingai suprasite savo nerimo priežastis, galite imtis visai netikusių problemos sprendimo būdų. Tokiais atvejais nerimas gali būti kompensuojamas griebiantis alkoholio, raminamųjų ar ieškantis vienos nakties nuotykio. Tačiau pati emocija nėra jūsų atsako į nerimą priežastis. Emocija tik įspėja, jog reikia imtis kažkokių veiksmų, ir tik nuo jūsų išgyvenamų jausmų ir minčių priklauso, ko konkrečiai jūs imsitės. Panašiai, jei nuvyktumėte į kitą šalį ir visai nemokėdami vietinių kalbos pabandytumėte praeivio paklausti, kaip nueiti į vieną ar kitą vietą. Greičiausiai jūs sugaištumėte nemažai laiko stengdamiesi iššifruoti savo pašnekovo transliuojamus rankų ženklus, kurie ir nurodo, kuriuo keliu turėtumėte eiti. Būtent tokia yra emocijų kalba. Ji teikia tik labai neapibrėžtas, miglotas nuorodas į jausmus ir mintis, kuriuos turite interpretuoti jūs patys.
Pasitelkdama sukauptus psichinės energijos likučius, emocinė sistema iš inercijos dar kurį laiką gali likti aktyvi. Panašiai kaip ir tuo atveju, kai jūsų draugas delsia išeiti, žinodamas, kad reikės atsisveikinti. Jei tai trunka per ilgai, jūs galite sudirgti, susierzinti ar galiausiai klaidingai interpretuoti savo nerimo priežastis ir jo pasekmes. Toks generalizuotas nerimas turi neigiamą poveikį, tačiau sutelktas į konkrečią problemą nerimas yra produktyvus – tai nervinė energija, kuri mus nepaliaujamai motyvuoja. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, nepriekaištingai besidarbuojantį bankininką, kuris net ir važiuodamas namo po sėkmingų derybų darbe vis dar jaučia nerimą. Tas uždelstas nerimo poveikis, dabar erzinęs bankininką, yra ne kas kita kaip jam anksčiau pasirodęs „draugas“, kuris padėjo sutelkti dėmesį derybų metu.
Kai dėl sukeltos emocijos įvyksta sužadinimas, jūs turite būti atidūs ir gerai apmąstyti, kokių konkrečių veiksmų turite imtis, kad sumažintumėte patiriamą nerimą. Pavyzdžiui, esant uždelstam nerimo veikimui, gali būti sudėtinga nusiraminti, todėl apgalvokite sveiką būdą nuslopinti nerimą tokioje situacijoje. Tuo atveju, kai dėl nerimo visi dalykai aplinkui gali atrodyti „dideli“ ir reikšmingi, neskubėkite jų nuvertinti sužadinimui pranykus. Nerimas gali teikti energijos judėti į priekį, taigi nieko keisto, kad kai kurie žmonės nerimauja nuolat – taip, tai ištikimas draugas.
Taip pat nerimas gali skatinti būdravimą net ir atėjus poilsio metui. Tarkim, einate miegoti, tačiau jūsų smegenys sužadina nerimą, kuris erzina jus mintimis apie darbus, kuriuos turite atlikti rytoj. Tokiais atvejais svarbu atskirti, kas iš tikrųjų svarbu, o kas – ne; ką galite padaryti dabar, o ką atidėti kitai dienai. Tam, kad smegenys nustotų siuntusios įspėjančius signalus apie užduotis, kurių turite nepamiršti, prieš eidami miegoti, aiškiai susidėliokite rytdienos darbų planą. Taip turėdami patikimą ir aiškią savo veiklos sistemą, galėsite būti ramūs, kad jūsų draugas, nerimas, nevargins jūsų nuolatiniais priminimais.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas – tai susirgimas, kurio metu pasireiškia įkyrios mintys, baimės, prisiminimai, veiksmai, beveik visada nemalonaus turinio, kylantys prieš ligonio valią ir kuriems ligonis mėgina priešintis.
Pagal „Psychology Today“ parengė Urtė Navardauskaitė
Bernardinai.lt
|
<- Grįžti į atgal