Išlaidos už kraštiečių būtinąją medicinos pagalbą šoktelėjo beveik dvigubai

Kasmet vis daugiau keliaujančių apdraustųjų pasinaudoja būtinosios pagalbos paslaugomis užsienyje, todėl šioms reikmėms prireikia vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Pernai, lyginant su prieš tai buvusiais metais, išlaidos už šalies gyventojams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą šoktelėjo beveik dvigubai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės teigimu, tokį mūsų šalies gyventojų Europos ekonominės erdvės šalyse, Europos Sąjungos šalyse ir Šveicarijoje (ES šalys) gydymąsi nulėmė gyventojų migracija, vykstančiųjų į trumpalaikes keliones augimas bei studijuojančiųjų ES šalyse skaičiaus didėjimas.
 
Pernai už būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas ES šalyse, kurių išlaidos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, VLK teko sumokėti iš viso apie 22,7 mln. litų. Ir tai dar ne visa suma – per 7 mln. litų teko išleisti medicinos pagalbai, suteiktai mūsų apdraustiesiems, persikėlusiems gyventi  į kitas ES šalis, taip pat SAM veikiančios komisijos sprendimu išvykusiems į šias šalis konsultuotis ir (ar) gydytis.
 
Pasak J. Sabalienės, kasmet nemaža išlaidų dalis tenka išlaidoms už apdraustiesiems suteiktas paslaugas Vokietijoje apmokėti. Štai ir pernai net 37,6 proc. minėtų išlaidų teko už šioje šalyje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. 14,4 proc. minėtų išlaidų teko už apdraustųjų gydymą Prancūzijoje, 10,8 proc. – už gydymą Norvegijoje, 9,3 proc. – už gydymą Švedijoje, apie 5 proc. – Ispanijoje.
 
Atkreipiame dėmesį į tai, kad teisę ES šalyse gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kurių išlaidos visiškai arba iš dalies apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, turi Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės. Jiems išvykstant iš Lietuvos rekomenduojame pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos (TLK). 2013 m. TLK išdavė daugiau kaip 165 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių. Asmuo, turintis šią kortelę, gali jaustis saugus, jei tokios viešnagės metu jį ištiktų ūmus ir netikėtas sveikatos sutrikimas.
 
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši kortelė negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei tos šalies sveikatos sistemai. Ši kortelė neužtikrina paciento priemokų (mokesčių) ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje jam tenka vykti namo.
 
 Svarbu atsiminti tai, kad kiekvienas gaunantis tokią kortelę pasirašytinai įsipareigoja jos nenaudoti, jei taptų neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Jei žmogus ES šalyse vis tik neteisėtai pasinaudotų minėta kortele, jis turėtų grąžinti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patirtą žalą.
 
Lietuvoje viešintys ES šalių apdraustieji taip pat turi teisę gauti būtinosios medicinos paslaugas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose. 2013 m. mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigos suteikė paslaugų šiems užsienio svečiams už 7,3 mln. litų. Šių paslaugų išlaidos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl šiemet VLK nustatyta tvarka kreipsis į ES šalių sveikatos draudimo įstaigas dėl šių išlaidų kompensavimo.
 
Šią ir kitą svarbią informaciją keliaujantiems po ES šalis rasite VLK interneto svetainės (www.vlk.lt), skyrelyje „Tarptautinis bendradarbiavimas“, rūpimus klausimus galite pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Vita Lyskoitienė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos