Siekiama užkirsti kelią užsieniečių piktnaudžiavimui

Nuo 2014. m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimai, kuriais siekiama užkirsti kelią užsieniečiams piktnaudžiauti teise apsigyventi Lietuvoje, steigiant ar įsigyjant Lietuvoje įmones neturint tikslo vykdyti realią ūkinę veiklą, o tik siekiant legalizuotis užsieniečiams Šengeno erdvėje.

Įstatyme nustatyti papildomi reikalavimai užsieniečių įkurtoms, įsigytoms ar valdomoms įmonėms (tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jau turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, joje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai ir jos nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 100 000 litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 000 litų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas).
Įstatymo pakeitimais nustatyti reikalavimai gyvenamosioms patalpoms, kuriose ketina apsigyventi į Lietuvą atvykstantis užsienietis: patalpa turi būti tinkama gyventi, t. y., atitikti higienos, statybos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, o jos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, turi būti ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Jei kyla įtarimų, ar užsieniečio nurodyta gyvenamoji vieta yra tinkama, migracijos padalinio pareigūnas gali nuvykti į nurodytą gyvenamąją patalpą ir patikrinti.
Pakeitimais įtvirtinti ir nauji atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Vienas iš jų -išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui bus atsisakoma, jeigu jis turi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, Valstybinio socialinio draudimo fondui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos.
Įstatyme taip pat apibrėžta fiktyvios įmonės sąvoka, o įstatymo įgyvendinamajame teisės akte bus nurodyti fiktyvią įmonę apibūdinantys kriterijai.
Įstatymo pakeitimais numatytos palankesnės užsieniečių, kurie į įmonės nuosavą kapitalą (turtą) investavo ne mažiau kaip 900 000 litų ir įmonėje įsteigė ne mažiau kaip 5 darbo vietas, taip pat tyrėjų, mokslininkų ir jų šeimos narių apsigyvenimo Lietuvoje sąlygos.
Išsamiau apie Įstatymo pakeitimus galima sužinoti Migracijos departamento svetainėje.
Kartu su minėtomis įstatymo nuostatomis įsigaliojo ir naujas Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis (2066), nustatantis darbdavių, švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijų administracinę atsakomybę už nepranešimą apie darbo sutarties su užsieniečiu nutraukimą ar darbo užmokesčio sumažinimą, taip pat už užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą. Už šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus darbdavys, švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos vadovas gali būti nubausti nuo 500 Lt iki 2000 Lt bauda.
Įgyvendintas teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinių optimizavimas sustiprino užsieniečių kontrolės pajėgumus, o įsigaliojęs naujas teisinis reglamentavimas sudarė prielaidas, kad užsieniečių kontrolė šalyje būtų vykdoma intensyviau ir efektyviau. Policijos departamentas planuoja įgyvendinti ir kitas užsieniečių kontrolės stiprinimo priemones bei nuolat stebėti, vertinti ir tobulinti užsieniečių kontrolės šalyje procesus.

PD Viešosios policijos valdybos informacija