Praėjo... Tyliai. Nepastebimai

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 35-osios metinės. Tiksliau – šio įvykio (ne)paminėjimas. O juk paminėti yra ką. Nes jei ne šis istorinis įvykis, kaži, pasak šviesaus atminimo Jurgos Ivanauskaitės, ar būtų pasikeitusi Lietuva...

Tad prisiminkime...

1988 m. spalio 22–23 dienomis Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis delegatų iš visos Lietuvos. Suvažiavime priimta Sąjūdžio programa bei Įstatai, taip pat išrinkta vadovybė.

Didžiajam Suvažiavimui pirmininkauti pradėjo M. Lukšienė ir Just. Marcinkevičius. Pačią pirmąją kalbą per Suvažiavimo atidarymą pasakė Just. Marcinkevičius. Trumpą kalbą poetas baigė šiais žodžiais: „Sveikindamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu jo dalyvis. Turbūt tokia ir visų jūsų savijauta: šventiška, pakili ir darbinga. Palinkėkime tad savo pirmajam forumui ir sau kuo daugiau geros valios, išminties, tolerancijos ir susiklausymo. Giedojom juk šiandien  – „Vienybė težydi“. Tie žodžiai tegul skamba mumyse nuolat. Iniciatyvinės grupės pavedimu skelbiu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą prasidėjusį.“

Po to dalis delegatų išvyko į Rasų kapines padėti gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo. Į sceną su sūnumi pakilo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kreipėsi į susirinkusiuosius: „Čia ne halė, ne sporto ir ne kokia nors patalpa – čia yra Lietuvos šventovė. Sąjūdžio įgaliotas šaukiuosi į jus, brangūs tautiečiai, vieningom gretom petys į petį stoti prie Lietuvos arklo gerovei kurti. Telaimina mus visus Aukščiausiasis! Su dideliu džiaugsmu širdyje, su dideliu tikėjimu į jūsų širdį, į jūsų meilę, į jūsų troškimus nepriklausomai Lietuvai atkurti.“

Taip pat Suvažiavime kalbėjo A. Juozaitis, Z. Vaišvila, V. Landsbergis, kun. V. Aliulis, Latvijos ir Estijos Liaudies frontų atstovai, katalikiško klubo „Caritas“ atstovai.

Toliau sekė programiniai pranešimai. Suvažiavimui buvo parengti aštuoni pranešimai, atspindintys pagrindinius Sąjūdžio programos skyrius. Pirmąjį pranešimą perskaitė R. Ozolas.

Penktasis kalbėtojas buvo V. Landsbergis, jis savo pranešimą skyrė dvasinėms problemoms:

„Gyvename kultūros griuvėsiuose. Tai mūsų papročių, tradicijų, gyvenimo būdo ir bendravimo griuvėsiai. Susirgo mūsų dorovė, kalba, kūryba. Nuvyto vidinis įstatymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“, taip pat nuvyto įstatymas: „Nevok“, nes iš valstybės, kuri yra tarsi ne tavo, galima vogti. Žodžiai: laisvė, tiesa žmogiškumas – kurie daugelį metų reiškę visai ką kitą negu turėtų reikšti, pagaliau nieko nebereiškia. [...] puoselėkime bičiulystę, talką, jausmą, kad visa, kas kieno nors iš mūsų padaryta, – tai visų padaryta, visų mūsų gimtosios žemės gėris.“

Tą dieną paskutinis pranešėjas buvo kunigas V. Aliulis. Jis perskaitė Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijos deklaraciją dėl Sąjūdžio programos, kurioje buvo sakoma, kad „Bažnyčia kartu su visuomenės dauguma džiaugiasi pakilusių mūsų tėvynainių aktyvumu ir pritaria Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio svarbiausiems siekiams...“ Taip pat V. Aliulis paskelbė, kad kitos dienos ryte 7 val. 15 min. šv. Mišios bus aukojamos prie uždarytos Katedros durų, o pamaldoms vadovaus kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Spalio 22-osios vėlų vakarą, tarp daugiatūkstantinės minios, mano sesės ir aš su keturmečiu vyresnėliu sūneliu Mykolu prie Katedros laukėme Suvažiavimo naujienų. Ir pačių delegatų. Ir...  sulaukėme!

Antroji Sąjūdžio suvažiavimo diena, spalio 23-ioji, kaip buvo žadėjęs kun. V. Aliulis, prasidėjo apie 7 val. ryte prie uždarytos Vilniaus katedros durų. Šv. Mišias aukojo kardinolas V. Sladkevičius ir kiti vyskupai bei kunigai. Katedros aikštėje susirinko apie 20 tūkstančių žmonių.

Antrąją Suvažiavimo dieną buvo patvirtinti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įstatai: juos pristatė advokatas Kazimieras Motieka. Po šių Įstatų priėmimo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pilnateisiu juridiniu asmeniu.

Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo Organizacinio komiteto vadovybė: pirmininkas Alvydas Medalinskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Vaitiekūnas, nariai – Adolfas Uža, Mečys Laurinkus, Rimvydas Kriukelis, Romualdas Krukauskas, Albinas Januška, Kęstutis Naudžius.

Gaila, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 35-metis praėjo tyliai, nepastebimai...

Su meile – redaktorė Silvija Bielskienė

(Alvydo Medalinsko asmeninio archyvo nuotrauka)