2015 m. pavasario ekonominės prognozės. Palankūs vėjai skatina ekonomikos atsigavimą

Europos Sąjungos ekonomikai palankūs vėjai skatina augimą. Pagal Europos Komisijos 2015 m. pavasario prognozę trumpalaikiai veiksniai skatina ES ciklinį ekonomikos pakilimą, kuris kitu atveju būtų nuosaikesnis. Europos šalių ekonomiką vienu metu veikia daug palankių veiksnių. Naftos kainos išlieka palyginti žemos, pasaulinis augimas stabilus, euro kursas toliau krenta, o ES vykdoma palanki ekonominė politika.

Kalbant apie pinigų politiką, Europos Centrinio Banko kiekybinio lengvinimo priemonės turi didelį poveikį finansų rinkoms, todėl sumažėjo palūkanų normos ir didėja lūkesčiai dėl geresnių kreditavimo sąlygų. Bendra ES fiskalinės politikos kryptis iš esmės neutrali – ji nei griežtinama, nei švelninama, – todėl fiskalinė politika yra palanki augimui. Struktūrinės reformos ir ES investicijų planas Europai laikui bėgant taip pat turėtų duoti rezultatų.

Atsižvelgiant į tai, šiuo metu numatoma, kad 2015 m. realusis BVP turėtų padidėti 1,8 proc. Europos Sąjungoje ir 1,5 proc. euro zonoje, t. y. atitinkamai 0,1 ir 0,2 procentinio punkto daugiau, nei prognozuota prieš tris mėnesius. Komisija prognozuoja, kad 2016 m. ekonomika turėtų augti 2,1 proc. ES ir 1,9 proc. euro zonoje.

Pagrindinis BVP augimą skatinantis veiksnys yra vidaus paklausa: numatoma, kad šiais metais sparčiau augs privatus vartojimas, o kitais turėtų atsigauti investicijos.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Europos valstybių ekonomika vis tvirčiau atsigauna. Ši tendencija nuteikia optimistiškai, tačiau turime užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų tvarus. Kad tai pasiektume, svarbu įgyvendinti tris ES lygmeniu patvirtintus prioritetus: vykdyti struktūrines reformas, didinti investicijas ir skatinti fiskalinę atsakomybę, kartu sprendžiant konkrečioms šalims aktualias problemas. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kurias Europos Komisija pateiks gegužės mėn. viduryje, bus dar vienas svarbus žingsnis siekiant, kad šis trijų prioritetų metodas taptų konkrečia augimui palankia politika.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė: „Europos ekonomikai išaušo šviesus pavasaris – tokio nematėme kelerius metus: pakilimą skatina ir išorės veiksniai, ir politikos priemonės, kurios jau pradeda duoti rezultatų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad šis atsigavimas nebūtų vien sezoninis reiškinys, reikia nuveikti dar daugiau. Investicijos, reformos ir atsakinga fiskalinė politika yra raktas į sėkmę kuriant Europai būtinas tvarias darbo vietas ir užtikrinant tvarų augimą.“

Įvairiose šalyse ekonomika auga nevienodai

Šie palankūs vėjai bus naudingi visoms ES šalims. Tačiau konkreti nauda kiekvienos šalies ekonomikai visų pirma priklausys nuo ekonomikos gebėjimo reaguoti į mažesnes naftos kainas ir euro kurso kritimą. ECB kiekybinio lengvinimo priemonės greičiausiai turės didesnį poveikį šalims, kuriose finansavimo sąlygos anksčiau buvo griežtos. Tačiau dėl palyginti mažų kapitalo rezervų ir aukšto neveiksnių paskolų lygio kai kuriose valstybėse narėse teigiamas kiekybinio lengvinimo priemonių poveikis bankų skolinimui gali būti mažesnis.

Infliacija šiais metais atsigaus

Numatoma, kad daugiausia dėl energijos kainų kritimo poveikio 2015 m. pirmą pusmetį infliacija išliks artima nuliui. Tačiau, atsižvelgiant į stiprėjančią vidaus paklausą, mažėjantį gamybos apimties atotrūkį, blėstantį mažesnių prekių kainų poveikį ir euro kurso kritimo nulemtas didesnes importo kainas, antrąjį pusmetį vartotojų kainos turėtų didėti, o 2016 m. išaugs dar daugiau. Numatoma, kad metinė infliacija ir ES, ir euro zonoje padidės nuo 0,1 proc. šiais metais iki 1,5 proc. 2016 m.

Padėtis darbo rinkose pamažu gerėja

Aktyvesnė ekonominė veikla teigiamai veikia užimtumo augimą. Nedarbas mažėja, tačiau tebėra didelis. Numatoma, kad visuose sektoriuose gerėjant darbo rinkos sąlygoms ES nedarbo lygis šiais metais sumažės iki 9,6 proc., o euro zonoje – iki 11,0 proc. 2016 m. ekonomikos augimas turėtų toliau stiprėti, todėl ši tendencija tęsis, visų pirma šalyse, kurios neseniai įgyvendino darbo rinkos reformas. 2016 m. nedarbas turėtų sumažėti iki 9,2 proc. ES ir iki 10,5 proc. euro zonoje.

Biudžetų deficitai toliau mažėja

Dėl pastarųjų metų koregavimo pastangų, aktyvesnės ekonominės veiklos ir mažesnių palūkanų mokėjimų už negrąžintą viešąją skolą ES ir euro zonos fiskalinės perspektyvos toliau gerėja. Net jei bendra fiskalinės politikos kryptis iš esmės neutrali, ES deficito santykis su BVP turėtų sumažėti nuo 2,9 proc. 2014 m. iki 2,5 proc. šiais metais ir iki 2,0 proc. kitais metais. Prognozuojama, kad euro zonoje šis santykis sumažės nuo 2,4 proc. 2014 m. iki 2,0 proc. 2015 m. ir 1,7 proc. 2016 m. Manoma, kad tiek ES, tiek euro zonoje viešosios skolos santykis su BVP 2014 m. pasiekė aukščiausią tašką ir šiais bei kitais metais mažės, o 2016 m. pasieks 88,0 proc. ES ir 94,0 proc. euro zonoje.

Su perspektyvomis siejama rizika iš esmės subalansuota

Ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumo lygis išlieka aukštas, tačiau bendra su perspektyvomis siejama rizika atrodo iš esmės subalansuota.

Jei palankių veiksnių poveikis truks ilgiau arba bus stipresnis, nei tikimasi, BVP augimas gali būti didesnis, nei numatyta. Kita vertus, jei padidės geopolitinė įtampa arba atsiras įtampa finansų rinkoje, pavyzdžiui, dėl pinigų politikos normalizavimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, BVP augimo rodikliai gali nuvilti. Dėl ECB kiekybinio lengvinimo priemonių ir padidintos augimo prognozės su infliacijos perspektyvomis siejama rizika sumažėjo.

Pagrindiniai faktai

Ši prognozė grindžiama tam tikromis išorinėmis prielaidomis dėl valiutos kursų, palūkanų normų ir prekių kainų. Naudoti duomenys atitinka rinkos lūkesčius, nustatytus remiantis išvestinių finansinių priemonių rinkų duomenimis prognozės laikotarpiu.

Rengiant šią prognozę atsižvelgta į visus turimus svarbius duomenis ir veiksnius, įskaitant prielaidas dėl vyriausybių politikos, iki 2015 m. balandžio 21 d. Vertintos tik tos politikos priemonės, apie kurias patikimai paskelbta ir kurios pakankamai išsamiai apibūdintos. Projekcijos parengtos darant prielaidą, kad politika nesikeis.

Komisija savo ekonominę prognozę atnaujins lapkričio mėn.