Stipresnė bankų sąjunga: naujos indėlių apsaugos stiprinimo ir papildomos bankų rizikos mažinimo priemonės

Lapkričio 24 d. Komisija pasiūlė euro zonos bankų indėlių garantijų sistemą ir kartu nustatė papildomų likusios rizikos mažinimo bankininkystės sektoriuje priemonių.

Pastarojo meto krizė parodė, kad didelės ekonomikos ir finansų krizės gali susilpninti pasitikėjimą bankų sistema. Siekiant sustiprinti pasitikėjimą dalyvaujančiais bankais buvo sukurta bankų sąjunga. Bankų sąjunga, bankų indėlininkų apsauga ir finansinis stabilumas bus sustiprinami, o bankų ir valstybių skolos ryšys bus toliau mažinamas Europos indėlių garantijų sistema (EIGS).
Šiandien pasiūlytos priemonės yra vienos iš kelių Penkių pirmininkų pranešime nurodytų priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti ES ekonominę ir pinigų sąjungą. Pagal Komisijos teisės akto pasiūlymą piliečių indėliams būtų suteikta euro zonos lygmens garantija. Prie šio pasiūlymo pridedamas komunikatas, kuriame pateikiama kitų priemonių, kuriomis siekiama kartu su EIGS pasiūlymu susijusiais veiksmais dar labiau sumažinti likusią riziką bankininkystės sistemoje.
Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Labai svarbu užbaigti kurti bankų sąjungą, kad ekonominė ir pinigų sąjunga būtų atspari ir klestinti. Komisijos pasiūlymas dėl Europos indėlių garantijų sistemos grindžiamas nacionalinėmis indėlių garantijų sistemomis ir šia sistema bus galima naudotis tik su sąlyga, kad bus visiškai įgyvendintos bendrai sutartos taisyklės. Kartu turime imtis papildomų priemonių, kad sumažintume riziką bankininkystės sistemoje. Turime susilpninti bankų ir valstybių skolos ryšį, taip pat praktiškai įgyvendinti sutartas taisykles, pagal kurias žlungančių bankų nereikėtų gelbėti pirmiausia mokesčių mokėtojų lėšomis.“
Už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos narys Jonathanas Hillas sakė: „Krizė atskleidė bendrų sisteminių bendros valiutos trūkumų. Per tą laiką sukūrėme bendrą priežiūros instituciją ir bendrą pertvarkymo instituciją. Dabar turime imtis veiksmų, kad sukurtume bendrą indėlių garantijų sistemą. Ją kurdami, žingsnis po žingsnio turime užtikrinti, kad rizika būtų mažinama ja dalijantis. Būtent tai mes ir pasiryžę daryti.“
Sistema būtų kuriama laipsniškai, trimis etapais. Ją sudarytų nacionalinių indėlių garantijų sistemų (IGS) perdraudimas. Po trejų metų būtų pereita prie bendro draudimo sistemos, pagal kurią EIGS įnašai laikui bėgant laipsniškai didėtų. Numatoma, kad visapusiška Europos indėlių garantijų sistema pradės veikti 2024-aisiais. Tai bus galutinis etapas. Sistemą sudaro kelios grupės griežtų apsaugos nuo neatsakingo elgesio rizikos ir netinkamo naudojimo priemonių. Jomis siekiama paskatinti nacionalinėse sistemose numatyti apdairaus jų galimos rizikos ribojimo paskatas. Visų pirma nacionalinė sistema galės gauti EIGS paramą tik tuo atveju, jeigu ji visiškai atitiks taikomus Sąjungos teisės aktus.

Pagrindiniai aspektai

Europos indėlių garantijų sistema:
- bus grindžiama esama sistema, kurią sudaro nacionalinės indėlių garantijų sistemos, sukurtos laikantis Europos taisyklių; pavieniai indėlininkai toliau naudosis tokio paties lygmens apsauga (100 000 eurų);
- bus diegiama laipsniškai, žingsnis po žingsnio;
- bankininkystės sektoriui nesukels papildomų išlaidų: bankai įnašus į EIGS galės atskaityti iš savo įnašų į nacionalines indėlių garantijų sistemas;
- bus grindžiama rizikos koeficientais; didesnę riziką prisiėmę bankai turės mokėti didesnius įnašus nei saugesni bankai; įnašai bus didinami, nes EIGS bus kuriama laipsniškai; rizikos koregavimo principas bus taikomas nuo sistemos gyvavimo pradžios;
- bus papildyta griežtomis apsaugos priemonėmis: pavyzdžiui, pagal ją bus draudžiamos tik tos nacionalinės IGS, kurios atitinka reikalavimus ir yra kuriamos pagal ES taisykles;
- bus papildyta komunikatu, kuriame nustatomos rizikos mažinimo priemonės, pvz., būsimi pasiūlymai siekiant užtikrinti, kad bankų pozicijos atskiros valstybės skolos rizikos atžvilgiu būtų pakankamai diversifikuotos;
- bus privaloma euro zonos valstybėms narėms, kurių bankams dabar taikomas Bendras priežiūros mechanizmas, tačiau bus atvira kitoms ES valstybėms narėms, norinčioms prisijungti prie bankų sąjungos.

Trys EIGS kūrimo etapai

1 etapas. Perdraudimas
Komisija siūlo pradėti nuo perdraudimo: šis etapas truktų trejus metus (iki 2020 m.).
Sistema veiks taip:
- perdraudimo etapu per nacionalines IGS bus galima naudotis EIGS lėšomis, bet tik tada, kai jos bus išnaudojusios visus savo išteklius ir, kaip ir visais tolesniais etapais, jei bus laikomasi IGS direktyvos;
- EIGS lėšomis nacionalinei sistemai būtų suteikta papildomų lėšų, tačiau tik tam tikro dydžio.
Bus taikomos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tik pagrįstais atvejais EIGS būtų galima pasinaudoti per nacionalines sistemas, ir kuriomis būtų sprendžiamas galimos neatsakingo elgesio rizikos klausimas. Visų pirma, EIGS lėšomis būtų galima naudotis, tik jei atitinkama valstybė narė laikosi visų atitinkamų IGS direktyvos taisyklių. Bet koks EIGS lėšų naudojimas bus atidžiai stebimas. Jeigu bus nustatyta, kad tam tikros EIGS lėšos per nacionalinę sistemą gautos nepagrįstai, visas lėšas reikės grąžinti.
Per šį pirmąjį perdraudimo etapą būtų susilpnintas bankų ir jų valstybių skolos ryšys. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti visišką nacionalinių sistemų draudimą, kuriuo jos galėtų remtis, ir garantuoti, kad visi mažmeniniai indėliai bankų sąjungoje būtų vienodai apsaugoti. Todėl būtina įgyvendinti antrojo etapo priemones.

2 etapas. Bendras draudimas
Praėjus trejiems perdraudimo sistemos taikymo metams, 2020 m. EIGS taptų laipsniškai sujungta (bendro draudimo) sistema, kuriai vis dar būtų taikomos tam tikros ribos ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo principas.
Pagrindinis skirtumas – šiuo etapu prieš gaunant EIGS lėšų nebūtų reikalaujama visiškai išsemti nacionalinės sistemos galimybių. Iš EIGS būtų padengiama dalis išlaidų tada, kai reikėtų kompensuoti banko indėlininkams. Tai reiškia, kai per EIGS būtų labiau dalijamasi nacionalinių sistemų rizika. Iš pradžių per EIGS bus teikiama palyginti nedaug lėšų (20 %), bet per ketverius metus ta dalis padidės.

3 etapas. Visiškas draudimas
Laipsniškai iki 100 % didinant EIGS prisiimamą riziką, nuo 2024 m. per EIGS nacionalinės IGS bus visiškai apdraustos. Tai įvyks tais pačiais metais, kuriais bus pradėti vykdyti visi Bendro pertvarkymo fondo ir dabartinės IGS direktyvos reikalavimai.

Europos indėlių garantijų fondas

Europos indėlių garantijų fondas būtų kuriamas iš pat pradžių. Jis būtų tiesiogiai finansuojamas bankų įnašais, tikslinamais atsižvelgiant į riziką. Europos indėlių garantijų fondo valdymas būtų pavestas esamai Bendrai pertvarkymo valdybai.

Rizikos mažinimo priemonės

Be EIGS kūrimo ir teisės akto pasiūlymo rengimo, Komisija sieks patvirtinti visapusišką rizikos mažinimo priemonių rinkinį ir bankų sąjungoje užtikrinti vienodas sąlygas.

Numatomos priemonės:

- sumažinti nacionalinių pasirinkimo galimybių ir veiksmų laisvę taikant rizikos ribojimo taisykles, kad Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) galėtų veikti kuo veiksmingiau;
- derinti nacionalines IGS;
- priimti teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti likusius su bankais susijusius ir tarptautiniu lygmeniu sutartus reguliavimo sistemos principus, visų pirma riboti bankų taikomą svertą, siekiant užtikrinti stabilų bankų finansavimą ir gerinti pagal riziką įvertinto turto palyginamumą, taip pat sudaryti sąlygas iki 2019 m. įgyvendinti Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas dėl bendrų bankų nuostolių padengimo pajėgumų, kad būtų skiriama reikiamų išteklių žlungantiems bankams nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų;
- įgyvendinti esamas taisykles, kad mokiam ir atspariam bankų sektoriui palaikyti būtų kuo mažiau naudojama valstybės lėšų;
- labiau derinti bankroto teisę, kaip numatyta Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane;
- įgyvendinti iniciatyvas, susijusias su rizikos ribojimo tarka, taikoma bankų pozicijai valstybės skolos rizikos atžvilgiu, pvz., apriboti bankų pozicijas tam tikros valstybės skolos atžvilgiu, siekiant užtikrinti rizikos diversifikavimą.
Be šių veiksmų, Komisija sieks užtikrinti, kad valstybės narės į nacionalinę teisę perkeltų visus galiojančius šios srities teisės aktus, pvz., 2014 m. Direktyvą dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo (BGPD) ir Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų. Kur reikia dėl to jau pradėtos pažeidimo procedūros (žr. IP/15/5827).
 
Pagrindiniai faktai

2012 m., įgyvendindama ilgalaikę ekonominės ir fiskalinės integracijos viziją[1], Komisija paragino sukurti bankų sąjungą, kad bankų sektoriui būtų suteiktas tvirtesnis pagrindas ir sugrąžintas pasitikėjimas euru. Bankų sąjunga turėtų būti įgyvendinama palaipsniui perkeliant priežiūrą į Europos lygmenį, sukuriant bendrą bankų krizių valdymo sistemą ir bendrą indėlių apsaugos sistemą. Nors pirmieji žingsniai jau žengti: sukurtas Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM), bendra indėlių apsaugos sistema dar nesukurta.
2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešime[2] ir vėliau, 2015 m. spalio 21 d., paskelbtame Komisijos komunikate[3] išdėstytas aiškus planas, kaip stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), įskaitant veiksmus, kuriais siekiama dar labiau sumažinti finansinio stabilumo riziką. Bankų sąjungos sukūrimas yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką ir tvirtą EPS. Kai valiuta yra viena, svarbi veiksmingos pinigų politikos perdavimo prielaida yra suvienodinta ir visiškai integruota finansų sistema, padedanti geriau įveikti ekonomikos sukrėtimus, nes rizika adekvačiau paskirstoma tarp valstybių narių, ir užtikrinanti bendrą pasitikėjimą euro zonos bankų sistema.
Visų pirma, Penkių pirmininkų pranešime siūloma ilgainiui sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS), kuri būtų trečiasis bankų sąjungos ramstis kartu su bankų priežiūra, kuri vykdoma pagal BPM, ir bankų pertvarkymu, kuris vykdomas pagal BPeM.
Nors nacionalinės IGS jau veikia ir yra užtikrinama, kad vieno asmens viena banko sąskaita būtų apdrausta iki 100 000 EUR, nėra tokios bendros apsaugos pagal Europos sistemą.

Daugiau informacijos http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-6152_lt.htm