Sveikatos apsaugos ministerijos naujovės nuo 2020 m. sausio 1 d.

Ypatingas dėmesys vaikų emocinei gerovei

Sveikatos apsaugos ministerijos naujovės nuo 2020 m. sausio 1 d.

Ypatingas dėmesys vaikų emocinei gerovei

Seimas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvai 2020-uosius metus paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Taip siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jos kūrimui Lietuvoje, numatant ir įgyvendinant konkrečias priemones.

Tuo tikslu artimiausiu metu numatomame parengti vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų plane bus iškelti konkretūs uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Bendradarbiaujant sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kitiems sektoriams, bus siekiama įgyvendinti sisteminius pokyčius.

Tad šiemet planuojama dėmesį skirti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui, psichologinės pagalbos prieinamumo mokyklose didinimui, saugumo internete stiprinimui, tėvystės įgūdžių ugdymui. Taip pat – psichologinių problemų, krizių ir psichikos sutrikimų ankstyvajam atpažinimui, diagnostikai ir pagalbai bendrojo ir neformalaus ugdymo įstaigose bei pagalbos formų, užimtumo ir neformalaus ugdymo plėtrai vaikams su elgesio iššūkiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 proc. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 m. 2017–2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų.

Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) 2018 metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas vaikas vis dar patiria patyčias, o kas trečias patiria žemą emocinę gerovę. 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pikti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraujant su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.

PSO duomenys atskleidžia, jog vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15–19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė. Nors 8 iš 10-ies vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka identifikuoti šių ženklų.

Gerinamas psichoterapijos paslaugų prieinamumas

Nuo sausio 1-osios vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus apmokama daugiau psichoterapijos seansų, nei iki šiol, kuriuos atlikti galės ir daugiau specialistų, įgijusių reikiamą kvalifikaciją. Tai, tikimasi, sustiprins teikiamos pagalbos kokybę bei padės užtikrinti, kad, kai įmanoma, pacientai būtų gydomi taikant psichologines intervencijas, o ne vaistus.

Naujovės ypač svarbios šiuo laikmečiu, kai dėl intensyvaus gyvenimo tempo, patiriamos įtampos, psichikos sutrikimai tampa dažnesni. Tad gausinamas PSDF biudžeto lėšomis apmokamų nemedikamentinių paslaugų ir jas galinčių teikti specialistų skaičius atvers galimybes kokybišką pagalbą gauti daugiau žmonių.

Taip siekiama užtikrinti, jog kiekvienas vaikas, paauglys ar suaugęs žmogus, susidūręs su psichikos ligomis, neliktų kovoti su jomis vienas, kad žinotų, jog yra kvalifikuoti specialistai, apmokamos paslaugos. Tuo tikslu jau nuo Naujųjų metų vietoje 24 psichoterapijos seansų per metus pacientas galės gauti 30. Tai leis užtikrinti efektyvesnę, ilgalaikę pagalbą ir geresnius gydymo rezultatus.

Tuo metu, specialistų, galinčių taikyti psichoterapijos metodą, sąrašo išplėtimas užtikrins geresnį šių paslaugų prieinamumą, padės siekiant, kad pacientų problemos būtų sprendžiamos kuo anksčiau.

Nuo sausio 1-osios psichoterapijos metodą gali taikyti ne tik gydytojas psichoterapeutas, bet ir, pavyzdžiui, bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, slaugytojas, akušeris ar medicinos psichologas. Tiesa, visi jie turės būti baigę nustatytos trukmės mokymo programą ir įgiję atitinkamas kvalifikacijas. Tad pacientams baimintis dėl specialistų kvalifikacijos nereikėtų – ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas paslaugos kokybės užtikrinimui.

Numatyta, kad nuo Naujųjų metų PSDF lėšomis bus apmokama už 30 individualios arba grupinės psichoterapijos seansų vienam pacientui per kalendorinius metus. Taip pat apibrėžta, kad, įvertinus paciento sveikatos būklę, gydytojo sprendimu dar galės būti skiriama papildomai iki 10 individualių arba šeimos psichoterapijos seansų. Reglamentuota, jog vieno individualios ar šeimos psichoterapijos seanso trukmė – 1 valanda.

Šiuo metu ne visos Europos Sąjungos (ES) šalys užtikrina psichoterapijos paslaugų apmokėjimą biudžeto lėšomis. Kai kuriose iš jų tokios paslaugos valstybės apmokamos iš dalies, kai kuriose – už jas moka patys pacientai. Lietuvoje, lyginant 2016 m. ir 2018 m., PSDF lėšomis apmokamų psichoterapijos konsultacijų skaičius išaugo beveik dvigubai.

Pataisos, įsigaliojusios nuo sausio 1 d.

Pacientams padaryta žala bus atlyginama pagal naują modelį

Pacientas, kuriam sveikatos priežiūros įstaigoje buvo padaryta žala, ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos galės kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Kreiptis gali pats pacientas arba jam artimas asmuo. Komisija privalės per 3 mėnesius išnagrinėti paciento skundą ir nustatyti kompensacijos dydį už padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Nesutinkantis su komisijos sprendimu asmuo galės kreiptis į teismą.

Kompensacija bus mokama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos. Sąskaitą administruos Valstybinė ligonių kasa.

Iki šiol pacientams nustatyta žala būdavo atlyginama iš civilinės atsakomybės draudimo lėšų. Įsigaliojus naujam modeliui, sveikatos priežiūros įstaigos nebeprivalės draustis civilinės atsakomybės draudimu.

Vaistus gaminančių, platinančių ar registruojančių įmonių parama medikams bus vieša

Visi vaistų registruotojai ar jų atstovai privalės informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT) apie bet kokią medikams suteiktą paramą. Farmacijos kompanijos remia medikus ir farmacijos specialistus organizuodamos įvairius profesinius renginius, gydymo įstaigoms teikia paramą, apmoka specialistams už jų teikiamas konsultacijas, skaitomus pranešimus. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas gali turėti įtakos mediko pasirinkimui skiriant vaistus. Nuo šiol tokio pobūdžio parama bus viešai skelbiama VVKT interneto svetainėje.

Insulto diagnostikai bus taikomi dar aukštesni reikalavimai

Nuo 2020 m. sausio 1 dienos įsigalioja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas įsakymas, kuriuo patvirtinti detalūs medikų veiksmai ir jų kontrolė esant ūminiam galvos smegenų insultui. Nuo šiol insultą diagnozuoti galės tik insulto gydymo centrai ir tarpinės pagalbos ligoninės.

Šiuo metu Lietuvoje yra 6 insulto gydymo centrai – Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė bei 5 tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė bei Utenos ligoninė.

Pacientas į gydymo įstaigą turi būti atvežamas ne vėliau kaip per 1 val. Per 30–60 min. nuo paciento atvežimo turi būti atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Nuo to priklauso galimybė pacientui laiku pritaikyti tinkamą gydymą ir taip sumažinti negalios tikimybę arba užtikrinti visišką išgijimą. Taip pat turi būti atliekami tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti.

Pradinukų tėvai epidemijos metu gaus ligos išmoką

Nuo Naujųjų ne tik priešmokyklinukus, bet ir pradinukus auginantys tėvai galės pasinaudoti ligos išmoka, jei švietimo įstaigose nustatomas karantinas dėl epidemijos. Ligos išmoką vaikus karantino metu prižiūrintys tėvai ar globėjai galės gauti ne ilgiau kaip 14 dienų.

Daliai tyrimų nebereikės paciento rašytinio sutikimo

Įsigalioja supaprastinta tvarka, kai nebereikia rašytinio paciento sutikimo norint atlikti paprastesnes procedūras, tokias kaip kraujospūdžio matavimas ar tyrimai echoskopu. Tokios procedūros nepažeidžia paciento audinių ar organų ir gali sukelti tik nežymų poveikį sveikatai.

Nauja tvarka leis sumažinti gydytojams tenkančią administracinę naštą, daugiau laiko jie galės skirti paciento konsultacijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.