Kaip elgtis atsidūrus ekstremalioje situacijoje?

Dabar turbūt kiekvienas išgyvename nerimą dėl karo Ukrainoje ir ekstremalios padėties. Kartu pakeiskime nerimą į žinojimą, kaip elgtis atsidūrus kritinėse situacijose ir kaip galime pasiruošti iš anksto. Tai padės išlikti ramiems. Tik taip galėsime padėti šalia esantiems: vaikams, tėvams, draugams, kaimynams. Žingsnis po žingsnio pereikime atmintinę, kad žinotume, kokius daiktus ir maisto produktus privalu turėti namuose, ir ką iš anksto reikėtų aptarti su šeima ar artimiausiais draugais, kad būtų ramiau. Kiekvienas esame atsakingas už savo žinias.

 

Kad atmintinė visada būtų po ranka, ją galite tiesiog prisitvirtinti prie šaldytuvo, kad ji visada būtų prieš akis.

 

Šeimos planas

Šiandien yra ta diena, kai su visa šeima susėdę prie bendro stalo galite ramiai susitarti, ką darytumėte karo atveju.

Liksite Lietuvoje (slapstysitės, kovosite, padėsite kovojantiems) ar paliksite šalį? Žinoma, pasirinkimų yra ir daugiau, tačiau šie – svarbiausi, nulemsiantys, kokius tolimesnius veiksmus turėsite atlikti.

Apsibrėžkite šeimoje jums priimtinas grėsmės linijas. Vieniems konfliktas šalies pašonėje jau yra pakankama grėsmė judėti, kiti dar gali laukti. Nutarkite kelias ribas, kurios turėtų aiškius veiksmų atsakymus.

Visi drauge apgalvokite ir užsirašykite: 

Kur būtų galima slėptis pavojaus atveju? 

Kokiomis priemonėmis galėtumėte evakuotis? 

Kokie galimi evakavimosi keliai?

Kokių daiktų reikės, jei tektų evakuotis?

Į ką galite kreiptis nelaimės atveju?

Aptarkite susitikimo vietą, kur visi susirinktumėte ištikus nelaimei.

Tikėtina, kad ekstremaliomis sąlygomis ryšio galimybės bus ribotos, tad užsirašykite užrašų knygelėje ar telefone susitikimo vietos adresą, o taip pat – svarbiausius kontaktus bei giminių adresus.

 

Nuotraukos ir dokumentai

Pasiruošk ir turėk šeimos narių nuotraukas.

Jų gali prireikti dingus vienam ar kitam asmeniui. Pasitikrink dokumentus, sudėk juos visus į vieną vietą. Tiek nuotraukų, tiek dokumentų rekomenduojama turėti skaitmeninę ir popierinę versijas.

Kokie dokumentai yra svarbiausi?

Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Gimimo ir santuokos liudijimai.

Turto nuosavybės dokumentai, vairuotojo pažymėjimas.

 

Maisto ir vandens atsargos

Iš anksto apsirūpink maisto atsargomis 72 valandoms evakuacijos atveju ir 14-ai dienų maisto atsargomis, jei reikėtų užsidaryti namuose. Jei pasiruoši netikėtoms situacijoms šiandien, tu ir tavo artimieji būsite saugūs rytoj!

1. 1.      Kaip tinkamai paruošti maisto atsargas 72 valandų evakuacijai?

Susiplanuok ir užsirašyk (o dar geriau – ir namuose turėk) maisto produktus, kurių tau gali prireikti.

Šį sąrašą sudaro negendantys ir greitai paruošiami produktai:

Mėsos, daržovių ir vaisių konservai. Rinkis tuos, kurie lengvai atsidaro.

Vytinti ir džiovinti maisto produktai (mėsos gaminiai, vaisiai, riešutai).

Greitai paruošiamos sriubos, košės.

Druska, cukrus, kiti prieskoniai.

Vanduo – vienam žmogui per parą reikia apie 2–4 litrus vandens. Jį geriausia turėti mažais buteliukais.

 

1. 2.      Kaip tinkamai pasiruošti maisto atsargas 14-ai dienų, jei turėtum likti namuose?

Kadangi krizės atveju pasirūpinti maisto atsargomis jau bus per vėlu, tad rekomenduojame tai padaryti iš anksto.

 

1. 3.      Pasirūpink jau dabar, kad namie sausoje ir tamsioje vietoje būtų:

Mėsos, daržovių konservai (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas). Kiti konservuoti produktai (sutirštintas pienas, vaisiai).

Birios kruopos (rekomenduojamos greitai paruošiamos) ir aliejus.

Cukrus, druska, prieskoniai (žolelių mišiniai, ryškių skoninių savybių prieskoniai).

Medus ir arbata.

Pasirūpink ir vandens atsargomis (vienam asmeniui 72 valandoms – 12 litrų vandens). Išpilstyk vandenį į mažos talpos buteliukus – taip vanduo ilgiau išliks švarus.

Nepamiršk ir mėgstamų maisto produktų (šokolado, saldainių ir t. t.), juk jų vartojimas padės jaustis geriau.

Naujas nupirktas maisto atsargas rikiuok už jau turimų atsargų – taip lengviau atskirsi trumpiau galiojančius produktus! Kaupiant atsargas pirmenybę svarbu teikti tau įprastiems produktams.

 

Būtiniausių daiktų krepšys

Užsirašyk, o esant poreikiui ir iš anksto susidėk į kuprinę, būtiniausius daiktus. Daiktų dėkis tiek, kad galėtum lengvai juos panešti. Kad būtų lengviau prisiminti, ką dėtis į išvykimo krepšį, paruošėme tau atmintinę.

 

Rekomendacijos, ką reikia turėti išvykimo krepšyje:

Dokumentai

Tau svarbūs dokumentai ir artimųjų nuotraukos.

Pinigai ir juvelyriniai dirbiniai

Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstyk ir saugiai juos paslėpk tarp kitų daiktų).

Būtinoji technika

Žibintuvėlis.

Mobilusis telefonas.

Nešiojami telefonų įkrovikliai (angl. „PowerBank“).

Radijo imtuvas su papildomais elementais.

Mechaninis konservų atidarytuvas.

Maistas

Maisto davinys 72 valandoms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas.

Papildomas maistas, esant specialiesiems poreikiams.

Medicininiai reikmenys

Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai.

Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas.

Šeimos nariams būtini medikamentai.

Kaukė ar respiratorius.

Vaikų daiktai

Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės.

Žaislai ir (ar) knygos vaikams.

Pieštukas ir popierius.

Drabužiai

Patogūs batai, termo rūbai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės.

Šilta antklodė ir / ar kompaktiškas miegmaišis.

Tualetiniai reikmenys

Rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.

Kiti daiktai

Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę.

Cigaretės (kritiniu atveju jos gali būti naudojamos kaip mainų objektas).

 

Evakuojantis verta pasiimti ne tik išvykimo krepšį, bet ir nepamiršti namuose:

Išjungti elektros.

Užsukti vandens ir dujų sklendžių.

Uždaryti visų langų.

Jei turi, kartu su savimi pasiimti naminių gyvūnų.

Apie evakuaciją pranešti artimiesiems. Nelaimės atveju ne skambink, o siųsk SMS!

 

Kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefone?

Kad ir kur būtum, apie ekstremalias situacijas greičiausiai sužinoti gali telefonu gavęs specialųjį pranešimą. Tereikia telefone aktyvuoti perspėjimo funkciją.

 

Svarbu žinoti!

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) veikia visų trijų mobiliojo ryšio operatorių UAB ,,Bitė Lietuva“, AB ,,Telia Lietuva“, UAB ,,Tele2“ 2G (GSM), 3G (UMTS), 4G (LTE) tinkluose. Perspėjimo pranešimus gali priimti tie telefonai, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.

Pagrindiniai žingsniai, siekiant aktyvinti perspėjimo funkciją mobiliajame telefone (eilės tvarka gali skirtis):

Paslaugos įjungimas (korinis transliavimas, tinklo pranešimai, naujienos, informaciniai pranešimai, CellBroadcast).

Kanalo pasirinkimas norima kalba (578, 525, 605).

Temos pavadinimo įrašymas (Dėmesio, Attention, Vnimanije).

Kalbos pasirinkimas – pasirenkama ,,VISOS“.

Norint atsisakyti perspėjimo funkcijos telefonuose, reikėtų atlikti aukščiau pateiktus žingsnius atvirkštine tvarka.

Telefonams su ,,EU – Alert“ funkcija (4371 kanalas).

Varnelė √ – CellBroadcast (korinis transliavimas, tinklo transliacijos, ...).

Varnelė √ – nepaprastasis įspėjimas (rodyti ekstremaliąsias grėsmes, Alert level 2 (iPhone), …).

Ar viskas atlikta teisingai, galima sužinoti GPIS patikrinimo metu, kuris atliekamas ne mažiau kaip du kartus per metus, kuomet įjungiamos sirenos. Apie šį patikrinimą gyventojai yra informuojami iš anksto per visuomenės informavimo priemones.

Telefonai

Pasirinkite savo telefono aparato gamintoją

 

Ką daryti išgirdus įspėjamuosius garsinius signalus?

„Dėmesio visiems“

Ekstremalios situacijos įvyksta netikėtai, o gyventojai apie jas perspėjami civilinės saugos įspėjamuoju garsiniu signalu „Dėmesio visiems“.

Tai pulsuojantis, 3 min. trukmės garsinis kaukimo signalas, skelbiantis gyventojams apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę. Išgirdęs šį signalą nedelsiant:

Įsijunk LRT Radiją ar Televiziją, internetinę svetainę.

Išklausyk pranešimą, griežtai vykdyk rekomendacijas.

„Oro pavojus“

Kitas aktualus signalas – „Oro pavojus“. Jis skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Signalas skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu. Išgirdęs šį signalą nedelsiant:

Atidžiai išklausyk informaciją ir vykdyk duotus nurodymus.

Eidamas į slėptuvę pasiimk išvykimo krepšį ir nešiojamąjį radijo imtuvą.

Jei liksi namie, imkis apsaugos priemonių: lipnia juosta ar kt. apklijuok langų stiklus, užtrauk užuolaidas, įsivesk į vidų savo šunis, kates ir t. t., persikelk į kambarį be langų (jei toks yra).

 

Kaip reikėtų elgtis, jeigu tavo gyvenvietė būtų užpulta?

Kaip elgtis?

Esi civilis gyventojas, kuriam svarbiausia – išlikti gyvam ir saugiai pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Tad pagrindinis tavo tikslas – pasiekti saugią zoną ir ten apsispręsti, kaip elgtis toliau.

Štai kelios rekomendacijos, kaip geriausia elgtis:

Išsaugok šaltą protą

Stenkis išlikti ramus. Net ir girdėdamas šūvius už lango ar matydamas, kad tavo laiptinėje įsikūrė sužeistųjų punktas, iš pradžių bandyk šaltu protu įvertinti bendrą situaciją ir nuspręsti, kas esamoje situacijoje saugiau: likti namuose ar trauktis.

Laikykis atokiau nuo karių

Jeigu tavo būstas atsidūrė aktyvių karinių veiksmų zonoje – tikėtina, kad geriau bus jį palikti. Ypač, jei šalia įsitvirtino vienos ar kitos pusės kariai.

Aiškiai parodyk, kad esi civilis

Jei susiruošei palikti namus, apsivilk patogiai, tačiau nenaudok jokių maskuojamųjų spalvų ar kariškų simbolių. Tavo aprangoje negali būti jokių specialių pirštinių, matomoje vietoje pakabintų medžioklinių peilių, gertuvių ar kitų karį primenančių atributų.

Nors ir esi civilis, tačiau nerekomenduojama vaikščioti miesto gatvėmis, nes mieste įvedus nepaprastąją padėtį toks pasivaikščiojimas bus nesaugus.

Neaukok gyvybės dėl nuosavybės

Jokie pasaulio turtai neverti tavo gyvybės. Jeigu kariai ėmė kraustyti daiktus, neprovokuok konflikto. Kiekvienas bandymas pasipriešinti, apginti bet kokį savo turtą (būstą, automobilį, vertingus daiktus ir pan.), įrodinėti savo teises tik iššauks agresiją.

Tai būtina atsiminti, ypač jei šalia yra vaikai. Dažniausiai jokie prašymai ir maldavimai, kad keliauji su vaikais, nepadės.

 

Kaip atpažinti Lietuvos karį?

Pagal „Lietuvos kareivio knygą“, Lietuvos kariai turi šiuos skiriamuosius ženklus (paveikslėliai dešinėje):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skiriamųjų ženklų tvirtinimas prie lauko uniformos kostiumo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skiriamųjų ženklų tvirtinimas prie membraninės striukės.

 

 

 

Atšvaito tvirtinimo pavyzdys.

 

Jeigu reikėtų evakuotis?

Evakuacija iš namų į susirinkimo vietas

Visose savivaldybėse yra numatyti statiniai, kurie, esant poreikiui, panaudojami kolektyvinei gyventojų apsaugai. Apie tai, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, galima sužinoti savivaldybių skelbiamuose kolektyvinės apsaugos statinių sąrašuose.

Visi statiniai pažymėti lygiakraščiu mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.

Transportas

Norint išvykti asmeniniu automobiliu, kelionę reikia planuoti iš anksto, nes vėliau, prasidėjus kariniams veiksmams, greičiausiai strigsi kamščiuose. Juo labiau, kad prasidėjus karui keliai sugadinami arba uždaromi.

Jei neturi galimybės vykti asmeniniu automobiliu, bet nori palikti miestą, sužinok, kur yra artimiausias evakavimo punktas, iš kurio gyventojai, ištikus didelei nelaimei, bus organizuotai evakuojami.

Neik bet kur – ieškok kontrolės punkto

Retai kada prasidėjus karo veiksmams vykdoma visiška miesto blokada. Dažniausiai bėgantys civiliai išleidžiami pro tam skirtus punktus. Būtent jų ir ieškok, neik bet kur. Informacija apie suformuotus punktus būna tikslinama ekstremalios situacijos metu.

Nenustebk, jei punkte iš tavęs bus atimta viskas, ką turėjai vertingo. Tau svarbiausia pasitraukti iš karo veiksmų zonos.

Pamiršk smalsumą

Tavo tikslas – ištrūkti iš miesto ar kovos veiksmų zonos. Jokių nukrypimų nuo kurso, kad pasižiūrėtum kas vyksta. Per mūšius miestuose abi kariaujančios grupės plačiai naudoja diversantų grupes, todėl bet koks susitikimas su jais gali būti lemtingas.

Išjunk smalsumą ir kuo greičiau pasiek saugią zoną.

Keliauk tik dieną

Venk judėjimo tamsoje. Dėl savo paties saugumo turi būti gerai matomas. Naktį civilį nuo kario atskirti labai sunku.

Išėjimas iš miesto užtrunka, ypač jei keliauji su vaikais. Vykstant karo veiksmams, su nešuliais per parą nueiti 10–15 kilometrų yra normalu.

Rask prieglobstį

Ištrūkęs iš karo veiksmų zonos, aiškiai nusibrėžk tolimesnį maršrutą. Galbūt žinai sodybą, kur galima gauti geriamojo vandens ir pastogę? Eiti žinomu maršrutu bus patogiau ir saugiau. Stenkis nepasiklysti.

Atgavęs jėgas turėsi priimti sprendimą. Jei teks toliau trauktis – tavo galutiniu tikslu turėtų tapti artimiausios draugiškos valstybės siena.

 

Kaip nusiraminti?

Ekstremalios situacijos kainuoja daug nervų, todėl labai svarbu žinoti, kaip jose nusiraminti pačiam ir nuraminti kitus.

Štai keli patarimai:

Rūpinkis ir saugok artimuosius nuo pavojų. Stebėk, kad žmonės negrįžtų į pavojingas vietas ir nenukentėtų nuo įvykio poveikio, kurio neįvertina dėl psichinės būklės.

Būk tolerantiškas galimoms stresinėms reakcijoms. Žmonės jaučia nerimą, baimę, pyktį, gali sutrikti atmintis, tapti sunku orientuotis, blaiviai mąstyti, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimo simptomų. Net pačios netikėčiausios reakcijos yra normalios.

Su stresą patyrusiais žmonėmis kalbėkis aiškiai, glaustai, suprantamais žodžiais, nevartok gąsdinančių terminų.

Užjausk, padrąsink ir nuramink nukentėjusius žmones, paskatink juos kalbėti ir išklausyk.

Suteik vilties ir tikėjimo, kad sunkumai bus įveikti.

 

Pabaigai

Pavojingos situacijos, kai tektų bėgti iš namų, tikėkimės, nesulauksime, bet žinoti svarbiausius žingsnius – privalu. Netikėtumams pasiruošusi visuomenė visada yra atsparesnė, nei ta, kurią netikėtai užklupo neganda.

 

 

Parengta remiantis Vyriausybės ir Krašto apsaugos departamento rekomendacijomis, kad visi kuo saugiau ir ramiau galėtume išgyventi ekstremalias situacijas.