Įtaria draudžiamą susitarimą Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurse, prašo Konkurencijos tarybos ištirti

Kelių statybos bendrovės AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl daug įtarimų ir diskusijų sukėlusio Vilniaus vakarinio aplinkkelio tiesimo konkurso. Konkurencijos tarybos prašoma ištirti, ar šešios bendrovės, paskelbtos konkurso nugalėtojomis, nėra sudariusios konkurenciją ribojančio susitarimo, tarpusavyje pasidalindamos aplinkkelio tiesimo darbus, nors tai draudžia Konkurencijos įstatymas.

Kreipimąsi pateikusios bendrovės yra įsitikinusios – jei dėl aplinkkelio tiesimo ir kartu perkamos elektros linijos rekonstrukcijos darbų būtų vykusi reali konkurencija, pasiūlytos kainos būtų buvusios daug mažesnės.
„Konkurenciją ribojantys susitarimai visuomenei nėra naudingi, nes jie panaikina ar mažų mažiausiai reikšmingai apriboja kainų konkurenciją, vadinasi, gyventojai permoka už viešąją infrastruktūrą – valstybės ir Europos Sąjungos lėšos panaudojamos neefektyviai. Kalbame apie 90 milijonų eurų, sutaupius net ir dešimtadalį šių lėšų galima būtų nemažai nuveikti miesto labui – kad ir naujai išbetonuoti Neries krantinę, kol bus pasirengta jos rekonstrukcijai. Esame tikri, kad tokie konkursai neturėtų niekam kelti abejonių dėl savo skaidrumo“, – sako Genadijs Kamkalovs, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.
Buvusio mero Artūro Zuoko vadovaujamos Vilniaus savivaldybės neįprastai greitai surengto konkurso sąlygos jau yra ginčijamos teisme kaip neskaidrios, galimai sudariusios sąlygas konkursą laimėti tam tikriems tiekėjams ir apribojusios kitų įmonių dalyvavimą konkurse.
 
Susitarė, kai rinkoje trūksta darbų  
 
Paskutinį mėnesį iki pasikeičiant Vilniaus merui ir Tarybai savivaldybė konkurso nugalėtojais paskelbė šešių bendrovių konsorciumą: darbus turėjo atlikti kelių statybos ir inžinerinės bendrovės AB „Kauno tiltai“ kartu su UAB „Fegda“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Tiltuva“ ir UAB „Axis Power“.
„Toks draugiškas konkuruojančių įmonių susitarimas kartu tiesti penkis kilometrus aplinkkelio atrodo keistai, nes dauguma jų be vargo tokį darbą galėtų atlikti savarankiškai. Kelių statybos rinka šiuo metu stagnuoja, įmonių pajėgumai nėra pilnai išnaudojami, todėl pagrįstos priežasties vienyti pajėgas nėra. Nebent taip siekiama pasidalinti darbus ir užkirsti galimybę bendrovėms konkuruoti“, – sako Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ generalinis direktorius.
 
Ieškinį atsiėmė prisijungusi prie nugalėtojų 

Įtarimus dėl draudžiamo susitarimo sustiprina faktas, kad viena iš konkurso nugalėtojų  bendrovė „AXIS Power“ dėl konkurso sąlygų neteisėtumo buvo pateikusi skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pateikusi ieškinį teismui. Tačiau vėliau „AXIS Power“ ieškinį atsiėmė ir buvo paskelbta kartu su „Kauno tiltais“ ir kitomis bendrovėmis taip pat dalyvausianti aplinkkelio statybos darbuose.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios rekomendacijomis siūlo vadovautis ir Lietuvos  Konkurencijos taryba, nurodo, kaip atpažinti nesąžiningus viešuosius pirkimus. Vienas iš įspėjančių ženklų yra tas, jog dvi ar daugiau įmonių pateikia bendrą pasiūlymą, nors pagal savo kvalifikaciją jos galėtų teikti atskirus pasiūlymus ir konkuruoti tarpusavyje.
 
Konkursą apskundė teismui

„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pasiūlymų konkurse neteikė ir kreipėsi į teismą dėl tokiems konkursams nebūdingų, skubotų ir, kaip įtariama, neskaidrių konkurso sąlygų. Jei bendrovės pasiūlymus būtų pateikusios, jos nebūtų galėjusios apskųsti konkurso sąlygų teismui, nes tokia nuostata buvo įtraukta į konkurso sąlygas.
Ginčijama tai, kad konkursą rengusi Vilniaus savivaldybė praktiškai nepaliko galimybės konkurse dalyvauti ne Lietuvos bendrovei, kuriai reikia pristatyti papildomų pažymų, o jų gavimas užtrunka ilgiau nei pasiūlymų pateikimo terminas.
Viešojo pirkimo principams prieštarauja ir konkurso rengėjų noras sujungti kelių tiesimo ir elektros linijų rekonstrukcijos darbus į vieną konkursą, nors anksčiau tai niekada nebūdavo daroma. Pasiūlymams pateikti buvo skirtas įstatymais leidžiamas mažiausiais terminas, nors praktiškai tokios apimties konkursai rengiami gerokai ilgesnį laiko tarpą. Taip pat buvo apribotos subrangovų pasitelkimo galimybės bei paliktos atviros galimybės nepasirašyti sutarties su pirkimo laimėtoju.  
 
Domisi Latvijos institucijos
 
Galimu konkurencijos ribojimu Lietuvoje, kuris prieštarauja ES nediskriminavimo principams, susidomėjo ir šiuo metu Europos Tarybai pirmininkaujančios Latvijos institucijos. Latvijos užsienio reikalų, Ekonomikos ir Transporto ministerijos bei Ministro Pirmininko tarnyba prašo pateikti detalesnės informacijos apie vykstančius procesus ir, ją įvertinusios, priims atitinkamus sprendimus.
Vykdant Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbus turėtų būti nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Viršuliškių iki magistralinio kelio A2 „Vilniaus – Panevėžys“ (Ukmergės g.). Konkurso nugalėtojas  taip pat turėtų rekonstruoti 19,64 km elektros perdavimo linijų. Statybas didžiąja dalimi planuojama finansuoti ES lėšomis pagal 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą.
 
Apie „Latvijas tilti“
 
„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje.
„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv
 
Apie „Kauno keliai“
 
UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje Bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. „Kauno keliai“ yra atestuoti ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, ant tiltų, viadukų, tuneliuose, statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.
Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai. „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja keletą smėlio ir žvyro karjerų. 
 
Rita Saunorytė Norutienė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)