Pėsčiųjų žygis „Atrask Beižionis“

Legenda apie Beižionis byloja, kad pavadinimas kilęs nuo karo su prancūzais laikotarpio. Napoleono armijai praeinant šia vietovę vietiniai lenkai jų labai nemėgo, tad vis vienas kitam sakydavo: „bėj Žaną“, liet. „mušk Žaną“. Taip liko pavadinimas „Beižionys“.

Beižionių apylinkėse gyventa nuo senovės. Beižionių dvaras minimas 1613 metais. XIX a. pradžioje jis priklausė Vincentui ir Juozapui Tanskiams.

Seniūnija čia įkurta 2000 m. Seniūnijos plotas 5 140 ha, gyvena tik apie 320 gyventojų, todėl ji – pati mažiausia gyventojų skaičiumi respublikoje. Mes esame Elektrėnų savivaldybės pietvakariuose. Šiaurės vakaruose ribojamės su Kaišiadorių rajonu, iš pietų pusės – su Trakų rajonu. Beižionių herbe pavaizduota gervė – reta Lietuvoje paukščių rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą. Beižionių seniūnijoje jų yra apsčiai. Daug natūralios gamtos ir daug saugomų kultūrinių objektų. Beižionių svečiai neatsistebi mūsų kalvomis. Turim tikrai unikalią aplinką, tačiau mažai žinomą aplinkiniams. Šiuo laikotarpiu labai populiarūs įvairūs žygiai. Kilo mintis, kad mūsų grožį galima parodyti kviečiant keliauti.

Prisipažįstu – labai jaudinausi, nes tai man visai nepažįstamas renginys. Ir tikrai, neužteko parašyti projektą. Be daugelio nuoširdžios pagalbos, ko gero, sunkiai įsivaizduojamas. Fotografas, dizaineris, istorijos žinovas Gytis Juodėnas, išklausęs mano svajonę, mielai sutiko už simbolinį atlygį paruošti žemėlapio maketą. Jis pats išvaikščiojęs čia visus takelius, suradęs visus kultūros objektus, prakalbinęs dar tuomet gyvenusius senelius ir išklausęs įvairių pasakojimų apie juos, labai gerai žinojo, kokiu keliuku einant juos gali surasti. Problema, kad jis vaikščiojo čia senokai, tad aplinka stipriai pasikeitusi. Pats didžiausias ačiū Janetai Ališauskienei, be kurios trasa būtų sunkiai paruošiama. Ji pati dalyvauja įvairiuose žygiuose, tad davė daug naudingų patarimų ir ėjo kartu su Juozu Gudeliūnu ieškoti kelio. Buvo vietų, kur ko gero tik žvėrys ir paukščiai apsilankydavo: žolė, dilgėlės virš galvos, vietoj buvusių keliukų – didžiausi brūzgynai. Tačiau kelias buvo paruoštas, kur žmogus negalėjo įveikti kliūčių, ten padėjo Gintautas Gudeliūnas su savo traktoriumi. 20 km trasa žygeiviai turėjo aplankyti 14 kultūrinių saugomų objektų. Prie kiekvieno buvo paruoštos lentelės su aprašymais: kasinėjimo rezultatais, padavimais, istorija. Labai daug rodyklių prismaigstė, juosta žymėjo medžius, krūmus, o kur jų nebuvo, net ant didelės žolės rišo. Bendradarbiauti mielai sutiko Elektrėnų sav. visuomenės sveikatos biuras bei LDK Algirdo I šaulių kuopa. Jie parengė dvi stoteles su įvairiausia veikla ir dovanomis.

Beplanuojant šį žygį išgirdau vienos mamytės nusivylimą, kad negalės dalyvauti, nes laukais kūdikio vežimo nepastumsi. Supratau, kad tokių tėvelių tikrai atsiras daugiau. Todėl pasitarę nusprendėm paruošti trasą, gal ne tokią įspūdingą, nes ji beveik 7 km ėjo asfaltuota kelio danga. Pasivaikščiojimas, bendravimas gryname ore, gražūs vaizdai kelio šonuose suviliojo ne vieną šeimą iš Trakų, Kauno, Elektrėnų. O šaulių stotelėje arbata, užkandžiai, mokymasis šaudyti, pasakojimai apie šaulių gyvenimą taip žavėjo, kad vaikus sunku buvo prikalbinti sugrįžti į finišą. Visi grįžo su medaliais ir kitomis dovanomis.

Šiame pėsčiųjų žygyje laikas neturėjo įtakos, tad 20 km žygeiviai neskubėdami apžiūrėjo gamtą ir aplankė 14 kultūros objektų. Sveikatos biuro stotelėje pasimankštinę, pasimokę pirmosios pagalbos ir gavę dovanų po kelioninį pirmosios pagalbos rinkinuką, patraukė į antrąją trasos dalį, kur apsilankė ir antroje stotelėje. Grįžo visai nepavargę, laimingi. Beižionių kultūros namuose laukė diplomai, dovanos ir labai gausios vaišės, už kurias nuoširdžiai dėkoju renginio partneriams: Beižionių seniūnijai ir ypač asociacijai „Ištiesk gerumo ranką“. Prie šio renginio organizavimo prisidėjo daug žmonių, kuriems sakau ačiū. Ačiū Gyčiui Juodėnui už puikų žemėlapio maketą, Janetai Ališauskienei ir Juozui Gudeliūnui už labai gerą trasos paruošimą, Laurynui Bušmai už pagalbą ją žymint, renginio partneriams Elektrėnų sav. Visuomenės sveikatos biurui ir LDK Algirdo šaulių I kuopai už įspūdingas stoteles ir atrakcijas, asociacijai „Ištiesk gerumo ranką" ir jos vadovei Birutei Grybauskienei ir Beižionių seniūnijai už nepakartojamas vaišes; rėmėjams Elektrėnų savaitraščių „Elektrėnų žinios" ir „Elektrėnų kronika" redaktorėms Silvijai Bielskienei ir Julijai Kirkilienei, UAB „Gintarinė jūra" vadovei Jūratei Ramanauskienei, Seniūnui Mindaugui Makūnui už gražų išlydėjimą, Laimai Simanavičienei už registratorės darbą. Žemių savininkams Rimai Venzlauskienei, Kondratui Monkevičiui, Stasiui Paškevičiui bei Vilmai ir Dariui Ališauskams už leidimą naudotis jų žemių teritorijomis, Gintautui Gudeliūnui už pagalbą su traktoriumi darant praėjimą nepereinamoje vietoje. Elektrėnų savivaldybei už projekto finansavimą, ir, žinoma, visiems žygeiviams. Pirmas blynas visada būna prasčiausias. Daug patirties įgavau, daug patarimų išklausiau. Apgailestauju, kad daug užsiregistravusių neatvyko. Bet savo tikslą pasiekiau – Kauno, Vilniaus, Trakų, Elektrėnų gyventojai atrado Beižionis. Prašė nesustoti, kitais metais žadėjo atvažiuoti su draugais.

Projekto vadovė Audra GUDELIŪNIENĖ



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų