Ekspertė: prekyba žmonėmis – moderni, aukoms neišranki vergovė

Į prekybos žmonėmis sąvoką Lietuvoje vis dar reaguojama gan skeptiškai. Tačiau Paramos nusikaltimų aukoms iniciatyvos savanorė, kriminologė Miglė Gelčytė teigia, kad ši problema mūsų šalyje yra nepakankamai įvertinta, o pagalba į prekeivių žmonėmis pinkles pakliuvusiems žmonėms vis dar nepakankama.

Reglamentavimas yra – dėmesio trūksta

 

Pagalbos nusikaltimų aukoms srityje veikiančios organizacijos fiksuoti su prekybos žmonėmis susijusius atvejus Lietuvoje pradėjo tik praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau tuo metu teisiškai spręsti prekybos žmonėmis problemą buvo vis dar keblu: „Teisėsauga nepripažino prekybos žmonėmis nusikaltimų, neturėjo pakankamai žinių bei įrankio – baudžiamajame kodekse įtvirtinto straipsnio, kuris leistų pradėti baudžiamąjį procesą. Be to, tuo metu vyravo požiūris, kad prekybos žmonėmis nusikaltimų Lietuvoje nėra ir negali būti, o besikreipiančios aukos yra pasipiktinusios prostitutės, kurioms klientas nesumokėjo už paslaugas,“ – teigia kriminologė Miglė Gelčytė.

 

Tik 1998 m. baudžiamajame kodekse įtvirtinamas pirmasis straipsnis, draudžiantis prekybą žmonėmis. Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje prekybos žmonėmis reiškinys iš pradžių suvoktas siaurai, labiau kaip siekis seksualiai išnaudoti ar versti užsiimti prostitucija. Deja, pasak problemą analizuojančių ekspertų, baudžiamasis reglamentavimas ir pagalbos srityje veikiančių organizacijų pastangos rengiant konferencijas bei mokymus policijos pareigūnams ar kitiems specialistams, nepritraukė pakankamai dėmesio šiai problemai.

 

Prekybos žmonėmis problemos aktualizavimas, pasak kriminologės, dvejopai sietinas ir su įstojimu į Europos Sąjungą. Viena vertus, atsivėrusios sienos paskatino aktyvesnes prekybos žmonėmis veiklas, kitą vertus, radosi motyvuotas siekis lygiuotis į Vakarus, perkeliant tarptautinius dokumentus, kartu – ir europietiškas vertybes atitinkantį prekybos žmonėmis reiškinio suvokimą,

 

Statistika – apgaulinga  

 

Kiek per metus vidutiniškai skaičiuojama prekybos žmonėmis atvejų? Oficiali Lietuvos statistika iš pažiūros neatrodo grėsminga: pavyzdžiui 2017 m. buvo užregistruota 58, 2018 m. – 46, 2019 m. – 32, o 2020 m. – tik 19 nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų.  M. Gelčytė atkreipia  dėmesį, kad COVID-19 situacija taip pat apsunkina baudžiamąjį persekiojimą, nes nėra žinoma naujų modus operandi, verbavimo būdų, o ir teisėsaugos dėmesio mažiau skiriama socialiniams tinklams, kurie dažnai pasitelkiami verbuojant potencialias aukas.

Kriminologė pabrėžia, kad oficialus prekybos žmonėmis atvejų ar aukų skaičius mažai ką pasako apie patį reiškinį ar būdus, kaip su juo tvarkytis. „Vis dėlto norint pateikti problemos mastą ir tendencijas, skaičiai turi įtakos: suvokdami problemos apimtį, politikos formuotojai, gali bandyti ją spręsti, paskirstyti išteklius ir pasiruošti bei planuoti ateitį. Statistika turi įtakos ir aplinkinių reakcijoms – nustačius mažą incidentų skaičių, prekybos žmonėmis problema nesulauks didelio visuomenės, teisėsaugos ar valdžios dėmesio, o tuo tarpu jei mastas numatomas didesnis nei užregistruoti atvejai, teisėsauga bus kaltinama vangumu,“ – aiškina M. Gelčytė.

Tuo tarpu Tarptautinė darbo organizacija, siekianti visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. suskaičiavo, kad apie 21 mln. žmonių pasaulyje verčiami dirbti ir yra seksualiai išnaudojami, neįskaičiavus kitų prekybos žmonėmis formų aukų. „Aišku, į tokius duomenis reikėtų žiūrėti kritiškai, nes nustatyti prekybos žmonėmis mastą sudėtinga, dėl latentiškumo, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir tai, kad duomenys yra fragmentiški, neretai susiję su kitomis nusikalstamomis veikomis ir skirtingais laikotarpiais, kurių neįmanoma lyginti tarpusavyje. Be to, kol nėra bendro prekybos žmonėmis apibrėžimo, rinkti statistinius duomenis tarp šalių ar lyginti juos, neiškraipant realios situacijos yra neįmanoma,“ – akcentuoja kriminologė.

 

Kas tampa aukomis?

 

Remiantis Kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalga, kurioje pateikti ikiteisminių tyrimų duomenys, galima išskirti šias aukų charakteristikas: dominuoja 18-30 amžiaus asmenų grupė, o moterys aukomis tampa dažniau nei vyrai. Tačiau, kaip teigia M. Gelčytė, norint atskleisti realią situaciją būtini viktimologiniai tyrimai, nes teisėsaugos duomenys neretai priklauso nuo baudžiamojo persekiojimo selektyvumo ir nusikalstamo elgesio latentiškumo.  

 

Situaciją apsunkina ir tai, kad neretai nukentėję asmenys savęs neidentifikuoja kaip aukų, atvirkščiai – dėl susiklosčiusios situacijos yra linkę kaltinti save. Kartais pasitaiko, kad nukentėjusysis jaučia teigiamus jausmus savo išnaudotojui arba ikiteisminio tyrimo metu jam yra grasinama ar kitaip bandoma paveikti.

 

Ekspertai taip pat mini antrinę aukų viktimizaciją. Prekybos žmonėmis bylose dažnai vykdomos pakartotinės apklausos net apeliacinėje instancijoje, dažnai jos būna nejautrios, o pareigūnams trūksta empatijos. To pasekoje asmuo gali užsisklęsti dėl poveikio ar patirtos psichologinės, fizinės traumos, yra rizika, kad pradės keisti parodymus, neatskleis visų įvykio detalių arba tiesiog nebepasitikės teisėsauga.

 

Taip pat pastebima nukentėjusio asmens diskriminacijos elementų, jei šis turėjo kriminalinę praeitį ir yra išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Be to, teismų praktikos, įtvirtinančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmuo buvo privestas daryti nusikalstamas veikas, pasitaiko retai. „Visos šios aplinkybės apsunkina parodymų teikimą, kurie ypač svarbūs, nes prekybos žmonėmis nusikaltimuose pagrindinis įrodymų šaltinis ir yra nuketėjusysis,“ – konstatuoja kriminologė.

 

Kompleksinė problema – tokie pat sprendimai

 

Pasaulyje vyrauja ne vienas požiūris į prekybos žmonėmis problemą: ji gali būti tapatinama su modernia vergove, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, prostitucija, migracija ar žmogaus teisių problema. „Prekyba žmonėmis iš tikrųjų yra susijusi su prostitucija, migracija ir organizuotais nusikaltimais, tačiau tai nėra vien tik šios problemos. Būtina pripažinti reiškinio kompleksiškumą, sudėtingumą ir nesikliauti tik vienu siauru požiūriu,“ – akcentuoja kriminologė. Reiškinio supaprastinimas kenkia teikiant pagalbą aukoms, formuojant efektyvią politiką, numatant teisėsaugos veiksmus ar bandant įvertinti prekybos žmonėmis mastą.

 

Prekybos žmonėmis prevencijoje dalyvauja kelios dešimtys institucijų ir organizacijų. Siekiama įtraukti Lietuvos bendruomenes užsienyje, vykdomos įvairios prevencinės kampanijos, pavyzdžiui, šviečiamojo pobūdžio, kurių tikslas supažindinti visuomenę su prekybos žmonėmis reiškiniu. Tam tikrą prevenciją atlieka ir teisėsaugos institucijos: edukuoja specialistus bei koncentruojasi į pažeidžiamas grupes.

 

Kur kreiptis?

Šiandien nusikaltimų aukos gali kreiptis į anoniminę Pagalbos nusikaltimų aukoms liniją. Linijos savanoriai – kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda – neatlygintinai suteiks reikiamą informaciją ir atsakys į sudėtingoje situacijoje kilusius klausimus, patars, kur ir kaip kreiptis pagalbos bei užtikrinti savo teises.

 

 

Kokias emocijas išgyvena nusikaltimą patyręs žmogus? Kaip ištiesti pagalbos ranką, kad ji būtų priimta? Su kokiais sunkumais susiduria tiek pagalbą teikiantis, tiek ją gaunantis? Kaip įveikti baimę? Į šiuos ir daugelį kitų ne tik nusikaltimų aukoms, jų artimiesiems, bet ir plačiajai visuomenei aktualių klausimų atsakymų ieškoti kvies pirmasis Baltijos šalyse kriminologijos festivalis DEMISTIFY, vyksiantis rugpjūčio 13-15 d. Kalvarijos savivaldybėje, Šilėnų kaime. Išsamiau: www.demistify.lt

 

Nemokamas festivalis organizuojamas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.

 

 

 

 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų