Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydis „Su Lietuva širdy“

Šių metų rugpjūčio 7 d. jau 31 kartą į Maironio apdainuotą Dubysos slėnį rinkosi likimo broliai, seserys, jų šeimos nariai. Tai unikalus renginys, suburiantis LPKTS filialų, skyrių narius iš visos Lietuvos. Ariogaloje dalyvavo Elektrėnų ir Vievio buvę tremtiniai, Skyriaus pirmininkas J. Ramanauskas, tremtinių choras „Sidabrinė gija“ (vadovė R. Bartkienė). Daugelis tremtinių dėl sunkios sveikatos nedrįso leistis į kelionę. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda su žmona, Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, daugybė Seimo narių. Šv. Mišias aukojo kardinolas S. Tamkevičius.

Šiais metais minime didžiųjų tremčių 80-metį. Kruvinasis birželis prasidėjo 1941 m. birželio 14 d. – pradėti vykdyti masiniai Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, žydų, trėmimai į Sibirą. 2021-ieji paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais. Susirinkusieji kasmet mini tremtis kodiniais pavadinimais: „Vesna", „Osenj" ir kt. Mini tuos, kurie gražiausius gyvenimo metus be kaltės praleido Sibire, kalėjo lageriuose. Mini ir prisimena tuos, kurie kovojo už Lietuvos Laisvę ir nepriklausomybę, ir žuvo nelygioje partizaninėje kovoje. Paminklai byloja apie didžiąsias netektis. Tačiau atmintis gyva, ir tie, kas sugrįžome Tėvynėn, susibūrėme į buvusių tremtinių chorus, į LPKT sąjungą. Sąskrydyje pasisakė Prezidentas G. Nausėda, Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, prof. V. Landsbergis. Visi kalbėjo valstybės rūpimais klausimais. G. Nausėda sakė: „Noriu, kad jūs jaustumėtės vertinami, o mes parodytume jums pagarbą ne tik kalbomis, bet ir jums naudingais sprendimais.“ LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas sakė: „Tremtinių tikslas – parodyti, kad mes ir dabar darbštūs, reikalingi ne tik vieni kitiems, bet ir savo karčia gyvenimo patirtimi ir žiniomis, įgytomis per tuos ilgus tremtyje praleistus metus, galime pasidalyti ir su jaunimu, ir su tais, kurie nėra patyrę tremties košmarų, su tais, kurie ir dabar galvoja, kaip sugrąžinti sovietinius laikus. Sovietų okupacija visiškai sunaikino Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: talentingiausi krašto žmonės buvo nužudyti, ištremti, dvasiškai palaužti arba nuo visų šitų negandų pabėgo į Vakarus. Tėvynės ilgesys bei tikėjimas tuo, kad tikrai pamatys laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, padėjo išlikti kaip tautai. Tremtyje lietuviai nežmoniškomis sąlygomis saugojo ir puoselėjo savo tradicijas, kultūrą ir papročius. Deja ne visi buvo tokie  stiprūs, kad sulauktų savo kančių pabaigos ir laimingai grįžtų į savo Tėvynę. Daugelio kauleliai ten ir pasiliko. LPKTS veiklos tikslas – tautinė, patriotinė, švietėjiška, socialinė bei kultūrinė veikla. Ši organizacija stengiasi suvienyti ir įtraukti į savo kilnią veiklą per 20 tūkstančių Lietuvoje gyvenančių buvusių tremtinių.“

2018 metais aš dalyvavau Sąskrydyje. Tuomet G. Rutkauskas skelbė 40 tūkstančių. O pradžioje buvo 300 tūkstančių. Per 3 metus mūsų gretos sumažėjo per pusę – 80 iškeliavo Anapilin. Šiais metais sąskrydyje dalyvauja iš visos Lietuvos 3 tūkstančiai dalyvių. G. Rutkauskas perskaitė dvi rezoliucijas kurios buvo paskelbtos per LPKTS suvažiavimą, vykusį Kaune liepos 10 dieną, kuriame dalyvavo iš Elektrėnų delegatai Augustina Ruseckienė ir Dalia Charūnienė. 1. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pastatyti paminklą atsakinga Vilniaus savivaldybė. 2. Padidinti valstybinę pašalpą buvusiems tremtiniams (aš pastebėjau – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje dvigubai didesnės). A. Kubiliui valdant, per krizę Vyriausybė „pasiskolino“ nuo pašalpos po 20 litų, skola iki šiol negrąžinta. Dėl infliacijos pati pašalpa nuvertėjo.

12.30 val. prasidėjo Jungtinio tremtinių ir politinių kalinių choro programa. Koncerto repertuare pirma – „Tautiška giesmė“ (muz. ir ž. Vinco Kudirkos). Po to sekė – „Lietuva brangi“ (muz. J. Naujalio, ž. Maironio) ir kitos patriotinės dainos. 14 val. – Šokių ir dainų popietė su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“, Mindaugu Zimkumi, Liveta ir Petru Kazlauskais. Diskusijų palapinėje knygų – „Sibiro madona“, „Covido frontas“, „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“ – pristatymas. 16 val. – Sąskrydžio vėliavų nuleidimas.

Esame dėkingi Sąskrydžio organizatoriams, rėmėjams, Elektrėnų savivaldybės administracijai už paskirtą autobusą kelionei į Ariogalą.

Būkime ištikimi laisvės idealams, budėkime prie Amžinosios ugnies aukuro!

 

Su pagarba – Sąskrydžio dalyvis tremtinys Romas SAIDYS



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų