Prie Baltarusijos sienos tūkstančiai kaimynus palaikančių lietuvių susikibo rankomis: „Žyve, Belarus“

50 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, tarp kurių ir Elektrėnų savivaldybės gyventojai, milžiniškos Lietuvos ir Baltarusijos vėliavos, oro balionų ir parasparnių nusėta padangė, dviratininkų, motociklininkų virtinės, gyva žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Medininkų pasienio punkto su viltimi, kad Baltarusija išsilaisvins iš diktatūros gniaužtų. Sekmadienio vakarą nusidriekęs „Laisvės kelias“ išreiškė paramą Baltarusijos visuomenei, kuri jau dvidešimt dienų užtvindo Minsko gatves ir tikisi permainų. Tiesia kelią į Laisvę…

Prie Baltarusijos sienos tūkstančiai kaimynus palaikančių lietuvių susikibo rankomis: „Žyve, Belarus“

50 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, tarp kurių ir Elektrėnų savivaldybės gyventojai, milžiniškos Lietuvos ir Baltarusijos vėliavos, oro balionų ir parasparnių nusėta padangė, dviratininkų, motociklininkų virtinės, gyva žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Medininkų pasienio punkto su viltimi, kad Baltarusija išsilaisvins iš diktatūros gniaužtų. Sekmadienio vakarą nusidriekęs „Laisvės kelias“ išreiškė paramą Baltarusijos visuomenei, kuri jau dvidešimt dienų užtvindo Minsko gatves ir tikisi permainų. Tiesia kelią į Laisvę…

 

 

„Laisvės kelias“ driekėsi 32 kilometrus – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančių Medininkų pasienio kontrolės posto. Pasibaigus akcijai Medininkų pilies kieme buvo rengiamas Baltarusijos palaikymo koncertas ir televizijos maratonas. Surinktos lėšos atiteks organizacijai „BY Help“, kuri nuo 2017 metų gina sužeistus, suimtus, persekiojamus baltarusius ir jų šeimas. Gyvojoje grandinėje Lietuvos vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Simboliniame „Laisvės kelyje“ taip pat – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, diplomatai bei kiti pareigūnai. Baltarusijos pilietinę visuomenę palaikanti akcija rengiama minint 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, kuomet į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių.

Daugelis renginyje dalyvavusių žmonių buvo apsirengę baltai, rankose laikė Lietuvos ar tautinę Baltarusijos vėliavas, turėjo gėlių – kardelių. Manau, kad tai yra žinia ne tik baltarusiams, tai žinia ir rusams, ir ukrainiečiams, tai žinia pasauliui, kad jie yra ne vieni, kad jie rūpi ir pasauliui, jie turi rūpėti. Ir tai žinia mums patiems, kad mes patys galime būti vieningi, susivienyti dėl tikslo ne tik galvojant apie save, bet ir apie kitus.

Kažin, ar kiekvienas galėtume atsakyti, kodėl ten buvome? Kartais atsitinka, kad žodžiais to nusakyti nepavyksta, jei kas suprastų širdžių kalbą, išgirstų širdimi. Manyje įvyko kažkas dvasiško, prieš 31 metus buvau Baltijos kelyje su penkiamečiu sūnumi, dabar su tuo pačiu sūnumi, kuriam jau beveik 36, kartu susikibome į gyvąją Laisvės kelio grandinę. Graudinanti akimirka… “Laisvės kelyje“ skambėjo Lietuvos ir Baltarusijos himnai. Stojusi tyla, girdint Baltarusijos senąjį himną “Pahonia”, graudulio gumulas įstrigo gerklėje. Nenusakomas jausmas.

Ši akcija pastūmės mus labiau domėtis broliais ir sesėmis Baltarusijoje, jų istorija, privers susirasti knygas, kuriose rašyta apie juos, apie jų charakterį, kalbą, tikėjimą, mąstymą, bruožus.

Pahonia yra istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas, kurio viena variacija yra dabartinis Lietuvos herbas (Vytis). Tai taip pat buvo oficialus Baltarusijos demokratinės Respublikos 1918 m. ir Baltarusijos Respublikos 1991–1995 m. Herbas. 2007 m. Gegužės 14 d. Pahonia buvo paskelbta Baltarusijos kultūros paveldu. Laisvės kelias tarsi išsklaidė rūką - pamatėme jų trispalvę, senąją vėliavą, išgirdome skambią baltarusių kalbą. Juk žinome, kokią galią kelyje į Laisvę turi simboliai.

Žyve, Belarus!



<- Grįžti į atgal