Taikos Vėliava – Švyturys audroje

Balandžio 15-ąją minėsime Kultūros dieną, Lietuvoje jau šešlioliktą kartą, tačiau jos istorija netrumpa ir labai įdomi. 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone buvo pasirašytas Rericho Paktas, pirmąkart istorijoje paskelbęs pasauliui apie genialių žmonių sukurtų meno, mokslo ir kitų kultūros paminklų unikalumą, apie būtinybę juos apginti ir išsaugoti. Žmogiškojo genijaus kūrybą saugančio dokumento idėją iškėlė dailininkas, keliautojas, archeologas, mąstytojas ir visuomenės veikėjas Nikolajus Rerichas (1874–1947). Paktas, kurio leitmotyvas – „Per kultūrą į taiką“, ir vadinamas jo vardu.

Dailininkas manė, kad kultūros vertybes karo metu, be kitų priemonių, galėtų apsaugoti ir iškelta Taikos vėliava. Išrinko jai labai apibendrintą simbolį, sutinkamą bene visose epochose, visose pasaulio kultūrose ir religijose – baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. Tai meno, mokslo ir religijos simbolis. Tai Meilės, Grožio ir Išminties ženklas. Tai buvę, esami ir būsimi žmonijos laimėjimai. Tai Švenčiausioji Trejybė amžinybės rate.

N. Rerichas rašė: „Nors Raudonojo Kryžiaus vėliava ir ne visada apsaugodavo, ji vis dėlto įdiegdavo į žmogaus sąmonę didžiulį artimo meilės stimulą. Taip ir mūsų pasiūlyta Vėliava, skirta kultūros turtų apsaugai, kad ir ne visada išgelbės vertingiausius kūrinius, tai bent primins mūsų atsakomybę ir būtinybę rūpintis genijaus turtais, apsaugoti pasaulio kūrinius ne tik per karus, bet ir – ypač pabrėžiu – vadinamosios „taikos“ metu.“ Taipogi, siūlydamas Taikos Vėliavos idėją, liudijo: „Yra dalykų, be kurių įmanoma gyventi, ir yra dalykų, be kurių gyventi neįmanoma. Dabar be Taikos Vėliavos išgyventi nėra galimybės. Ji saugo KULTŪRĄ, o kultūra aprėpia visa tai, kuo gyvas žmogus: meną ir mokslą, religiją ir grožį... Vėliava saugo ir žmogiškuosius tarpusavio santykius, kviesdama palaikyti taiką žemėje ir geranoriškumą tarpusavyje.“ N. Rerichas tvirtai teigė: „Kultūra – tai Šviesos garbinimas, Kultūra – tai širdis.“ Širdis – meilės buveinė. Ar įmanoma šviesi kūryba be meilės? Šiandien pasaulyje tebesitęsianti krizė – tai užgesusių širdžių krizė. Todėl vis dar skamba pagalbos šauksmas! Nesunku suvokti, kad, norint palaikyti taiką, būtina nusiginkluoti. Tačiau nusiginkluoti reikia ir dvasioje. Taikos Vėliava – žmonijos turtų saugotoja – primins, kas turi būti šventai saugoma. Jelena Rerich – Nikolajaus Rericho gyvenimo draugė, bendražygė ir įkvėpėja, apie Taikos Vėliavą taip kalbėjo: „Pasaulio įvykiai padės kultūrai vystytis ir skleistis, nes tai bus paskutinis prieglobstis! Tai bus Naujojo Pasaulio slenkstis. <...> Savo esme kultūra yra evoliucija. Neigdami kultūrą, paneigiame evoliuciją ir pažeidžiame kosminį dėsnį. Suvokime, kad skleidžiasi vėliava – didingiausioji istorijoje. <...> Ji – Išsigelbėjimo Ženklas! Žemė dreba. Energijos įkaitusios. Taikos Vėliava – Švyturys audroje.“

Rerichų šeimos palikimas – tai tūkstančiai paveikslų, literatūriniai kūriniai, archeologinių tyrinėjimų ir kelionių užrašai, moksliniai darbai, plati visuomeninė veikla. Rerichų šeimos palikimas – tai gyvenimo filosofija, kurios esmėje glūdi dvasinės vertybės, ne tik kultūra, taika, bet ir žmogaus ir gamtos tarpusavio santykiai, žmogaus ir Visatos tarpusavio ryšiai.