Semeliškėse pagerbtos partizanų aukos

Gegužės 17-ąją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, rinkomės prie monumento, skirto Semeliškių valsčiuje nužudytiems partizanams atminti. Prisiminėme partizanų istoriją. Jautriomis įžvalgomis pasidalino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, Semeliškių Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis. Skaitėme Semeliškių valsčiuje nužudytų partizanų Vardus.

 

Silvija BIELSKIENĖ

Renginyje dalyvavo Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė, Semeliškių bendruomenių pirmininkai Rita Buividavičienė, Antanas Bielskis, partizanų dainas atliko Semeliškių ansamblis „Svaja", vadovė Gražina Barzdaitienė. Prie partizanams skirtų atminimo paminklų Trakų ir Šilo gatvėse padėti gėlių vainikai, uždegtos žvakutės.

 

NKVD–MGB poskyris, KPZ areštinė

 

NKVD kariuomenė ir vietiniai stribai negailestingai žudė Lietuvos partizanus. Nužudytųjų kūnus numesdavo ir niekindavo aikštėse arba prie stribų būstinės. Nenorėdami, kad artimieji žuvusiuosius krikščioniškai palaidotų, stribai juos užkasdavo žvyrduobėse, sumesdavo į šulinius. Trakų apskrityje susiformavo Didžiosios Kovos apygarda: Žąslių, Kaišiadorių ir Žiežmarių bei Ukmergės apskr. Musninkų valsč. porą šimtų vyrų sutelkė partizanų vadas Jonas Misiūnas. Trakų, Aukštadvario, Vievio, Semeliškių ir Žąslių valsčiuose susiformavo 100 partizanų būrys, vadovaujamas A. Galinio-Juodosios Kaukės. Kaišiadorių valsčiuje 80 vyrų sutelkė E. Kavaliauskas-Klounas, o Trakų, Aukštadvario, Vievio, Semeliškių ir Onuškio valsč. 120–150 kovotojų turėjo Z. Kacevičiaus-Genio būrys.

Semeliškių valsčiaus miškuose ir kitose vietose 1944–1946 m., siaučiant stribams ir NKVD kareiviams, buvo vykdoma karinė-čekistinė operacija. Semeliškių miestelyje, prie gimnazijos Trakų g. 73 sporto aikštyno, buvo du pastatai (prieš kelerius metus nugriauti, teritoriją privatizuojant), kuriuose veikė sovietinės represinės struktūros: Semeliškių valsčiaus NKVD-MGB poskyrio pastato rūsyje buvo kalinami suimtieji, kuriuos po tardymų išveždavo į Trakų kalėjimą, kitame pastate 1946 m. buvo KPZ (areštinė). Semeliškių apylinkėse 1944–1953 m. suimti partizanai ir besislapstantys nuo mobilizacijos vaikinai buvo niekinami miestelio turgaus aikštėje, vėliau juos užkasdavo dviejose kapavietėse, Trakų gatvėje už mokyklos (gimnazijos sporto aikštyno) sodelyje ir Šilo gatvėje, vietinių vadinamoje „Magazinu“.

 

Kryžiai nužudytiems partizanams

 

Atgimimo laikotarpiu nutarta įamžinti žuvusiųjų vietas. Girininkas Antanas Speičys paskyrė du ąžuolus, eigulys Bronius Dulkė su vairuotoju Zigmu Karanda juos atvežė, o Pranas Dulkė, Ignas Karanda ir Jonas Arlauskas per kelias dienas padarė kryžius. 1990 06 06 Z. Karanda, A. Amšiejus, A. Pauliukevičius, I. Karanda ir J. Arlauskas pastatė juos žuvusiųjų vietose. I. Karanda parūpino tvoreles, arkliu atgabeno prie kryžių ir pastatė aplink juos. Abu kryžius 1990 06 14 13 val. po Šv. Mišių pašventino A+A kun. Romualdas Šalčiūnas. Iškilmėse dalyvavo daugelis gyventojų, kurie po Mišių procesija su vėliavomis atėjo prie kryžiaus Šilo gatvėje.

„Magazino“ vietoje prie pastatyto kryžiaus buvusi lentelė su užrašu: „Lietuvos kankiniams atminti“ po kurio laiko kažkieno nuplėšta. 1999 m. Jonas Arlauskas atvežė naują uosinę lentą, mok. Vytautas Šauklys išdrožė užrašą: 1944–1954 ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ ir pritvirtino prie kryžiaus. Daug stengtasi, kad 40 arų žemės plotas „Magazino“ vietoje skendėtų medelių žalumoje. Jie sodinti 1989–1992 m. Bet medžiai nuolat buvo nulaužomi ir nuganomi galvijų. Nuo 1992 metų medelių sodinimu užsiėmė Antano ir Ritos Buividavičių šeima. Medeliai buvo vežami iš miškų, pakelių, gražesnės pušelės, eglaitės, berželiai, kadagiai. Kadangi vietovė žvyruota, Antanas su sūnumi nuolat laistydavo. Šiuo metu prigijusį ir vešlų medelyną ir toliau prižiūri, genėja, apkarpo R. ir A. Buividavičiai.

2018-aisiais Semeliškių bendruomenė įgyvendino Elektrėnų sav. finansuotą projektą, kurio metu Šilo gatvėje sutvirtino kryžiaus pamatą ir kryžių perdažė, o Trakų g. vietoje medinio kryžiaus, statyto 1990-aisiais, pastatė atminimo akmenį.

2017 04 07 Semeliškių bendruomenė LGGRTC MEMORIALINIAM DEPARTAMENTUI pateikė prašymą dėl žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, prašydama nustatyti, ar prašyme nurodyti žuvę partizanai užkasti Semeliškių miestelyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji specialistė Jovita Lesienė Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) peržiūrėjusi NKVD–MVD–NKGB–MGB Trakų aps. operatyvines, baudžiamąsias bei Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniame fonde V-5 saugomas tremties bylas, rado duomenis apie Semeliškių valsčiuje 1944–1946 m. žuvusius 48 partizanus, kurių vardai ir pavardės iškaltos marmurinėje atminimo lentoje, įrengtoje šalia akmens 2020-aisiais.

 

Svarbūs liudininkų pasakojimai

LYA saugomuose NKVD–NKGB operatyviniuose dokumentuose galima rasti kai kurių žuvusiųjų partizanų pavardes, bet apie jų kūnų niekinimą ir užkasimo vietas ten nerašoma. Todėl labai svarbu ieškoti liudininkų – nužudytų partizanų artimųjų, giminių, kaimynų – išklausyti jų pasakojimus, prisiminimus, girdėtas jau mirusiųjų istorijas.

Balandžio 6 d. Semeliškėse lankėsi Kultūros paveldo centro darbuotojai, kurie domėjosi partizanų užkasimo vietomis bei liudytojų pasakojimais. Zigmas Karanda, Semeliškių miestelio gyventojas, pasidalijo prisiminimais, kaip 1989 metais su giminėmis iškasė Trakų g. duobėje giminaičio partizano Alekso Karandos palaikus ir juos perlaidojo Semeliškių kapinaitėse. Kultūros paveldo centro paminklotvarkininkės Viktorijos Bielevičienės užfiksuota: „1989 m. spalio 21 d. iš užkasimo vietos, esančios Semeliškių mstl. šalia mokyklos, giminaičių iškastas ir Semeliškių kapinėse šeimos kape palaidotas Lietuvos partizanas Aleksas Karanda, g. 1917 m., Žuvyčių k., Semeliškių vlsč., priklausė Bondaro būriui, nukankintas NKVD Semeliškių vlsč. kareivių, išniekintas turgaus aikštėje.“ Kartu su specialistais apžiūrėjome ir likusius Semeliškių valsčiaus NKVD–MGB poskyrio pastato rūsio, kuriame buvo kalinami suimti partizanai, griuvėsius. Iš ten po tardymų suimtuosius išveždavo į Trakų kalėjimą. Apsilankėme ir Šilo gatvės vietovėje, kurioje karjeruose duobėse buvo užkasti nužudyti partizanai. Karjerai šiuo metu apaugę krūmynais, tad pagarbą partizanams atidavėme prie simbolinio kryžiaus, pastatyto jų atminimui.

***

Ir gulėjo jie ant gatvės grindinio miestelių aikštėse, ir tik šaltos žvaigždės virš jų apšarmojusių galvų iš deimantų pynė vainikus. Ir niekas tada negalvojo, kad jų žūtis taps ryškiausiu deimantu tautos gyvasties vainike.

Neužmirškime, prisiminkime Juos ne tik Partizanų dieną, bet ir kasdien. Minėkime ir pagerbkime Jų paaukotas gyvybes už Lietuvos laisvę!



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų