Toks didelis šokių kolektyvo „Verpstė“ 10-mečio jubiliejus

Gegužės 6-osios vakarą nešini gėlių puokštėmis skubėjome į Vievio gimnaziją, į Vievio moterų šokių kolektyvo „Verpstė“ (vad. Nijolė Leonavičienė) 10-mečio jubiliejinę šventę. Pilnutėlėje žiūrovų salėje – šokėjų vaikai, artimieji, giminės, kolegos, bičiuliai. Renginyje dalyvavo ir Elektrėnų savivaldybės mero Kęstučio Vaitukaičio padėką kolektyvui įteikė administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kultūrai Ramutė Strebeikienė.

Silvija BIELSKIENĖ

Renkantis žiūrovams ir viso renginio metu ekrane gėrėjomės užfiksuotomis „Verpstės“ akimirkomis ne tik iš daugelio renginių, gimtadienių, karnavalų, bet ir mergvakarių, kurių metu buvo išleidžiamos kolektyvo nuotakos.

Renginį pradėjo Simona Mikšienė, eilėmis pristačiusi „Verpstės“ kolektyvą.

Mes ,,Verpstė”, bet mes neverpiam, linų taip pat nesėjam,

Tik iš tautos lobyno šokius gaivint mėginam.

Vos muzika užgroja, mums kyla šokti kojos,

Nors šokių mokslą rimtą tik trys iš mūsų krimto,

Kitoms veikla mėgėjiška, smagi ir nekasdieniška.

Ką veikiam, kai nešokam? Skaičiuojam, gydom, mokom,

Rūšiuojam fonduose knygas ir lankom rizikos šeimas.

,,Daryk, ko niekad nedarei!“ – toks šūkis mūs.

Jei atvirai, didžiausia laimė, kad drauge džiaugsme mes esam ir varge.

Dar vieną credo turim: ,,Mums šokt netrukdo niekas, nei amžius, nei figūros.“

Ir papildė informaciją, kad „Verpstės“ jubiliejus turėjo vykti dar pernai, bet, sumaišius pandemijai, jis švenčiamas gražų, šiltą šios gegužės vakarą. Simona pasidžiaugė, kad jubiliejų švęsti atvyko ir savo dainomis linksminti sutiko kapelija „Pylimėlis“ (vad. Ona Nenartavičienė), o kolektyvo vyrai Gintaras Jančiauskas ir Miroslavas Franckevičius sutiko ir renginį pravesti. Ir vienas kitą papildydami, pašmaikštaudami, bendraudami su žiūrovais, jiems pasiūlydami įvairias rungtis ir dalindami prizus, nepamainomas vedėjų duetas žavėjo susirinkusiuosius ir neleido liūdėti.

 

Ir dovanojo verpstietės savo nuostabiausius šokius

Programą sudėliojusi vadovė Nijolė Leonavičienė labai atsakingai iš šokių skrynios parinko gražiausius, bet sudėtingiausius šokius: „Kepurinė“, „Volungė“, „Gumbinė“, „Sadutė“, „Pasisėjau žalią rūtą“, „Abrūsėlis“, „Trapukas“, „Folklorinių šokių kompozicija“, o šokį „Motinėlė, obelėlė“ kolektyvas skyrė rėmėjams Ramunei ir Jonui Vankevičiams bei Rasai ir Juozui Gedvilams. Pasikeisdami pylimiečiai dovanojo linksmiausius kūrinius. Sukosi poros šokių aikštelėje ir negalėjo atsigėrėti – koks profesionalus, energingas, polėkio kupinas Vievio šokių kolektyvas „Verpstė“.

Sveikinimo žodžius taręs administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius bylojo: „Mums su Ramute Strebeikiene be galo malonu pas jus lankytis ir sveikinti kolektyvą „Verpstė“ su gražiu 10-ies metų jubiliejumi. Tad leiskite atlikti vieną iš misijų ir perskaityti gromatėlę, kurią meras Kęstutis Vaitukaitis parašė: Kolektyvo 10-ies metų jubiliejaus proga Vievio moterų šokių kolektyvui „Verpstė“, vadovė Nijolė Leonavičienė, už atsidavimą tautinio šokio tradicijoms, aktyvią ir prasmingą veiklą bei Elektrėnų krašto garsinimą nuoširdžiai linkiu naujų kūrybinių sumanymų, idėjų ir noro puoselėti tautinį šokį, saugojant jo tradicijų tęstinumą ateinančioms kartoms.“ Ir įteikė medalį, sukurtą Vievio vardo 500 metų proga, bei ženklelį, skirtą Vievio – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, proga. Ir palinkėjo, kad šokis teiktų dvasinę ir fizinę naudą.

Sveikino Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, Kazokiškių bendruomenės pirmininkas Stasys Virganavičius, Semeliškių bendruomenės „Strėva“ pirmininkas Antanas Bielskis, moterų šokių kolektyvo „VievioLin“ atstovės, šeimos nariai, o galiausiai – visi artimieji su gėlių puokštėmis rankose plūstelėjo į sceną ir sveikino šokėjas.

Pagal gražią, seniai susiklosčiusią tradiciją, kiekvienai „Verpstės“ šokėjų gretas papildžiusiai šokėjai įteikiama dovana – verpstė, šįkart ji buvo įteikta Dijanai Petkevičienei, kuri šiam jubiliejui parengė „Folklorinių šokių kompoziciją“.

 

Padėkos

Koncertinei daliai pasibaigus, prie mikrofono stojo Simona Mikšienė ir Irena Baliūnienė, ir viena kitą pakeisdamos dėkojo: „Dabar atėjo laikas padėkoms. Mes, ,,Verpstės” šokėjos, suspėtume žymiai mažiau, jei neturėtume pagalbininkų. Pirmiausia dėkojame savo šeimos nariams, kad šitiek metų mus palaiko, pakenčia mūsų pabėgimus iš namų į repeticijas ir verpstiškus pasišėliojimus, kad nešykšti patarimų, kad nuveža ir parveža, prižiūri vaikus, fotografuoja, filmuoja, klijuoja, maketuoja, kala, riša, verda, kepa ir visaip kitaip padeda įgyvendinti mūsų sumanymus. Kuo nuoširdžiausiai dėkojame savo rėmėjams Ramunei ir Jonui Vankevičiams bei Rasai ir Juozui Gedvilams už atvirą širdį ir finansinę pagalbą, įsigyjant naujus tautinius kostiumus. Tariame ačiū Vievio gimnazijos direktoriui Gintarui Dobilaičiui už galimybę repetuoti ir koncertuoti šioje salėje, kuri tapo mūsų šokių namais, už sukurtą jaukumą scenoje – floristei, gėlių salono „Fitodirbtuvės“ savininkei Giedrei Tartėnienei. Labai labai dėkojame liaudiškos muzikos kapelos ,,Pylimėlis” nariams už ilgametę draugystę ir, žinoma, už šio vakaro dainas ir muziką. Atskira padėka Gintarui ir Miroslavui, kad šį vakarą sutiko būti lakstūnais tarp dviejų kolektyvų ir nuotaikingai vadovavo šventei. Taip pat norime padėkoti mūsų buvusioms šokėjoms ir kviečiame sugrįžti į kolektyvą: Viktorija, Jurgita, Janina, Snieguolė, Vilija, Skaistė, Nijolė, Laima, Simona, ir šilčiausias maldas siunčiame mūsų Živilei...“

Ir tarė padėkos žodžius kiekvienam salėje sėdinčiam svečiui, nepasididžiavusiam ir į šventę atvykusiam, ir prisipažino, kad dar nė viename „Verpstės“ koncerte nebuvo tiek žiūrovų. Ir galiausiai padėkojo bei didelę gėlių puokštę įteikė svarbiausiam šokių kolektyvo nariui, vadovei Nijolei Leonavičienei, kuri visas po vieną surinko į būrį ir kantriai laiko „Verpstės“ kolektyvą vienybėje.

 

Vadovės gėlės šokėjoms

Atsidėkodama už vienybę, bendrystę, kiekvienai šokėjai dėkojo ir jas originaliai pristatė vadovė Nijolė Leonavičienė: „Su Jumis visą vakarą buvo nuostabiosios mūsų šokėjos: žavioji ir elegantiškoji Rasa Gedvilienė; iškalbingoji ir perfekcionistė, kuri net šokius namie mintyse repetuoja, Irena Baliūnienė; ūkiškoji, pas kurią nėra padėties be išeities, Violeta Barusevičienė; itin tikslioji, kuri suskaičiuoja ne tik visus mūsų šokių žingsnelius, bet ir iždą, Aušra Malinauskaitė-Sidorkina; kūrybingoji kolektyvo floristė Julija Mackevičienė; plastiškoji, kuriai nėra svarbus kito reikalas, Daiva Pileckienė; tyli, bet žodžio kišenėje neieškanti mūsų šokliukė Irena Petrusevičienė; jauniausioji, į šokius labai rimtai žiūrinti, Kristina Jankauskienė; ramiausia, visada su šypsena Rasa Sabaliauskienė; visuomet skubanti, bet atkakli Vaida Belickienė; turbūt ilgiausiai prisijungti prie mūsų kolektyvo kalbinta Dijana Petkevičienė; dainininkė, šokėja, muzikantė, kolektyvo archyvarė, fotografė bei jauniausia kolektyvo „mama“ Simona Mikšienė.

 

***

Skirstėsi žiūrovai negalėdami atsistebėti, iš kur tiek energijos, profesionalumo semiasi šis nuostabus kolektyvas, ir net nepastebėjo, kaip greit pralėkė daugiau nei dvi valandas trukęs jubiliejinis renginys.

Jūs ne tik volungės ir lakštingalos, jūs – gulbės. Skriskite, mielosios šokėjėlės, į laisvę, skleiskite žinią apie savo veiklą – niekam neprilygstančius šokius, kuriuose – visa mūsų istorija, etnokultūros paveldas, mūsų identitetas. Ilgiausių, kupinų netikėtumų, sveikatos, polėkio metų!!!



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų