Savivaldybės vadovų susitikimas su Semeliškių gimnazijos bendruomene

Vyriausybė šių metų pradžioje patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytą mokyklų tinklo pertvarką. Tarp jų – ir gimnazijų klasių formavimą. Kokios taisyklės ir išimtys nuo ateinančio rugsėjo numatytos III–IV gimnazijų klasėms?

Švietimo valdymo informacinės sistemos preliminariais duomenimis (ŠVIS) 2021–2022 m. m. veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, iš jų 112 vykdoma tik akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis. Taisyklėse nustatyta, kad gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, turi būti sudaryta ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases, o gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas, turi būti sudaryta ne mažiau kaip po vieną III gimnazijos klasę. Vieną III gimnazijos klasę leidžiama sudaryti, tik rekomenduojama, kad joje mokytųsi ne mažiau kaip 21 mokinys (mažiausias skaičius klasėje – 12 mokinių).

Nuo 2024 metų rekomendacija dėl 21 mokinio III gimnazijos klasėje taptų privalomu kriterijumi specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioms gimnazijoms, kaimo gimnazijoms, gimnazijų filialams, taip pat miesto pakraščio, pasienio ruožo gimnazijoms, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas vykdančioms gimnazijoms. Rekomenduojama, kad būtų sudaromos dvi III gimnazijos klasės, kuriose iš viso mokytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys. Kitaip tariant, jei sudaromos dvi klasės, jose gali mokytis mažiau negu po 21 mokinį, – per abi klases turėtų būti bent 31.

Nuo 2026–2027 mokslo metų jau visose mokyklose, kuriose išimties tvarka bus galima sudaryti vieną III gimnazijos klasę, mažiausias mokinių skaičius joje turės būti 21. Rekomenduojama, kad būtų sudaromos dvi III klasės, kuriose iš viso mokytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys.

Visi siekia bendro tikslo

Semeliškių gimnazijos III klasėje šiuo metu mokosi 9 moksleiviai. Norint, kad būtų suformuota IV gimnazijos klasė rugsėjo 1 d. reikia 12 mokinių. Šiai susidariusiai problemai spręsti ir susitiko savivaldybės administracijos vadovai su gimnazijos bendruomene. Susitikime kalbėjo meras Kęstutis Vaitukaitis, vicemeras Raimondas Ivaškevičius, administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius, pavaduotoja Inga Kartenienė, Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėja Margarita Skvarčienė, tarybos narys Audrius Jurgelevičius.

Semeliškių gimnazijos direktorė Asta Dzikevičienė padėkojo bendruomenei, svečiams ir prisipažino, kad labai jaudinasi, nes toks susitikimas jai einant tokias pareigas yra pirmas, bet labai atsakingas. Ir vylėsi, kad turbūt šio susitikimo metu bus rastas abiem pusėms palankus sprendimas. Meras Kęstutis Vaitukaitis paliudijo, kad atvyko geranoriškai nusiteikę, su noru padėti ir kartu spręsti problemą. Bendrauta su Švietimo ministerija. Klausė, kaip atsitiko, kad III gimnazijos klasėje liko tik 9 mokiniai? Pasirodo, rugsėjo 1 d. atėjo į gimnaziją 12, bet metų eigoje du mokiniai išėjo mokytis į EPMC, kitas pasirinko kitą kelią. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Kartenienė tikino, kad labai supranta norą pabaigti 12 klasių šioje mokykloje, kur bendri draugai, mylimi mokytojai, auklėtojas. Bet Teisės aktai nepalankūs gimnazijos bendruomenei. „Bet mes tikrai ieškom galimybių, kaip jums padėti, nors galimybės nėra paprastos“, – kalbėjo I. Kartenienė ir pasiūlė vieną iš galimybių – priklausyti, pavyzdžiui, Vievio gimnazijai, bet likti mokytis Semeliškėse. Šis pasiūlymas sukėlė jaudulio gimnazistų tarpe, argumentuojant, kad ugdymą teikia Semeliškių gimnazijos mokytojai, taip pat ir įvairūs prizai, diplomai, dalyvaujant olimpiadose atitektų Vievio gimnazijai. Kalbėjo gimnazistų tėveliai, kurie kategoriškai buvo prieš pasiūlytą variantą priklausyti Vievio gimnazijai. Mokytojai teikė savo pasiūlymus, pamąstymus, abejones dėl ugdymo planų, bet tokie nurodymai patvirtinti Vyriausybės, o savivaldybės vadovai įtakoti pakeitimų neturi galios. R. Ivaškevičius: „Mieli mokytojai, tėveliai, moksleiviai, tai yra vienas iš Teisės aktų, jei tai būtų savivaldybės kompetencijoje arba kiltų klausimas dėl lėšų, nebūtų jokių problemų. Mes stengiamės, ieškome būdų.“ Ir stebėjosi, kad kažkas moderuoja, jog savivaldybė nusisuka nuo šios problemos: „Tai netiesa, niekas nenusisuka, čia nėra jokios politikos, mes esame jūsų, dėl to ir atvykome čia.“

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys: „Buvo labai teisingai pastebėta, mes esame čia, nes esame suinteresuoti visi, kad jūsų dvyliktokai užbaigtų mokslo metus ir kad Semeliškių gimnazija išliktų, dėl to esame čia. Mes esame labai geroje pozicijoje, nes esame vienoje pusėje. Bet 2024 m. Teisės aktai sako, kad III gimnazijos klasėje jau turi būti mažiausiai 21 mokinys. Tad po kelių metų mes vis tiek ateisime prie to taško, ir tai reikės spręsti.“ Pasak vedėjo, tokių variantų per Lietuvą yra ne mažai, ne visi ieško variantų, kiti pasirenka trečią variantą – mokyklos reorganizavimo. Ir pasiūlė iki gegužės 10 dienos bandyti surasti tris mokinius. Šiam sprendimui pritarė ir administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius.

Tarybos narys Audrius Jurgelevičius patarė apsibrėžti laike ir ruoštis ir jungtinės veiklos planui, nes greit ateis vasara, netrukus ir rugsėjo 1-oji, ir jei neatsiras tie trys vaikai, reiktų mąstyti, kiek laiko užtruks juridiniai klausimai, dokumentų tvarkymas priėmus antrąjį planą. Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius antrino tarybos nariui ir siūlė – jei nepasisektų surasti trijų mokinių, pereiti prie antrojo varianto – jungtinės veiklos plano, nes jei nebus suformuota IV gimnazijos klasė, teks pereiti prie trečiojo varianto – gimnazijos reorganizavimo. Meras iki gegužės mėnesio 20 dienos, nes tarybos posėdis vyks 25 dieną, pasiūlė gimnazijos direktorei, klasės auklėtojui su mokiniais susitikti su Vievio gimnazija, su Profesinio mokymo centru, pabendrauti su mokiniais, o kartu visiems įsijungti ir į trijų mokinių paieškas.

Susitikimo metu jautėsi įtampa, tai suvokiama, bet kažkodėl mokytojai jau buvo pasiruošę gynybai ir kalbėjo piktokai, pertraukinėdami kalbėjusius. Pasak Džeraldo Dagio, tai puikus variantas, kuomet visi yra vienoje pusėje, visi siekia bendro tikslo, tik reikia pasirinkti vieną iš trijų alternatyvų ir darbuotis.

Moksleivė tėvelių ir mokinių vardu padėkojo svečiams už geranoriškumą ir norą padėti: „Čia buvo karšta, gal dėl to, kad emocijos užvirė, mes visi kartu turime kalbėtis su Švietimo ministerija, kuri siūlo pertvarkas, nes dabar išeina, kad mes kaltiname jus, o jūs sėdite, klausotės mūsų, paauglių, kurie dar nesupranta apie gyvenimą. Tiesiog – labai ačiū jums.“

Pabaigai norėtųsi priminti ministrės J. Šiugždinienės žodžius: „Mokyklų skaičius mažėja pirmiausia dėl demografinių pokyčių. Tačiau pokyčius reikia planuoti, jiems ruoštis, o ne laukti kol mokykloje nelieka vaikų“. Tad gal reikėjo pertvarkai ruoštis anksčiau, nes toks sprendimas dienos šviesą išvydo praeitų metų pabaigoje.

Silvija BIELSKIENĖ



<- Grįžti į atgal