Automobilių ralio kelias trečią kartą vedė per Semeliškes

Spalio 15-ąją Lietuvoje vyko tradicinis ralis „Autotourism Sprint 2021“ intelektualams ir istorijos mylėtojams, vienintelis plačiai keliantis Valstybinės reikšmės temas: Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, nepriklausomybės signatarų, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus. Į ralį jau trečią kartą buvo įtrauktos ir Semeliškės.

Silvija BIELSKIENĖ

Šį kartą ralis vyko automobiliais. Pagal pateiktas užduotis dalyviai turėjo atrasti tam tikras vietoves ir jas nufotografuoti. Šiame ralyje, anot organizatorių, turinys ir pažinimas yra vieninteliai dalykai, dėl kurių reikia keliauti. Vienas žymiausių XX amžiaus pradžios Vilniaus fotografų Janas Bulhakas yra sakęs: „Fotografuokite širdimi!“; perfrazuojant galima sakyti – „keliaukime širdimi“. Kelionės – tai jokiu būdu ne vien kilometrai, o ir tuose kilometruose sukaupta patirtis, pažintis, plečianti akiratį, žinias, daranti gyvenimą įdomesnį, o žmogų – brandesnį.

Semeliškių festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ metu (2018, 2019, 2020, 2021) vyko tapybos plenerai. Paveiksluose, kuriuose nutapyti tik Semeliškių gamtovaizdžiai, architektūros paminklai, šventieji, simboliai, saugomas miestelio paveldas.

Ralio žaidimuose jau buvo panaudoti šie paveikslai: gegužės 8 d. ralyje – 2020 m. III plenere dalyvavusios dailininkės Astos Radimonienės tapytas paveikslas „Prie Strėvos“, kuriame pavaizduota sodyba, kur gyveno Semeliškėse gimęs ir augęs rusų tautybės poetas Piotras Trukšinas; birželio 19 d. ralyje – Jolitos Šlepetienės 2019 m. II plenere tapytas paveikslas, kuriame pavaizduota sodyba, kur gyveno žydo Šimelio šeima.

Šį kartą automobilių ralio žaidimui buvo pasirinktas 2021 m. tapybos plenere dalyvavusios dailininkės Skaidrės Butnoriūtės paveikslas „Pasivaikščiojimas“, kuris žaidimo dalyvių „laukė“ prie Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios. Pagal paveiksle nutapytą Semeliškių gamtovaizdį ralio dalyviai turėjo atrasti tą vietovę ir ją nufotografuoti. Paveiksle atvaizduota seniausia akmenimis grįsta Basanavičiaus gatvė, kurią juosia klevai; dešinėje gatvės pusėje – geltonas medinis namelis ir link jo per kelią einantis vyras su skrybėle ant galvos.

Gerb. tapytoja Skaidrė: „Na, tikrai džiugu, kad mano darbas „sudalyvavo žaidime“. Tą žmogelį pastebėjau einantį per didžiausią lietų. Lietus pila kaip iš kibiro, o jis ramiausiai žingsniuoja su skrybėle!!! Ir šalia šuniukas eina nė kiek nesijaudindamas, kad sušlaps. Susitiko moteriškę, užkalbino, kažką linksmai pasakojo, tai spėjau jį pasivyti, man buvo smalsu – kas jis, tas keistuolis? Jis mielai leidosi į pokalbį, pasakė, kad jis lyg Šulcas ar Šmulcas... (labai neaiški jo tarmė). Panašus lyg ir į žydų ar romų tautybės žmogų. Pasakė, kad jis Semeliškėse seniai gyvena prie upės, kad čia buvo daug malūnų ir traktoriai važinėjo, grūdus vežė. Paklausė manęs, ar turiu vyrą. Kai pasakiau, kad turiu, sako – blogai, negali manęs ilgai šnekint. O jo draugas tada bus šuniukas (vardo nepamenu). Ir jam reikia eiti, kad šuniukas nesušlaptų. Labai man tas žmogiukas įspūdį padarė. Grynuolis.“ Kadangi pažįstu tą grynuolį, galiu tik pasakyti, kad Šulcas – tai jo pravardė, jis vardu Pranas.

Dėkojame organizatoriams už puikų, turiningą žaidimą. Linkime dar ne vieną dešimtmetį džiuginti mus unikaliais savo sumanymais ir, žinoma, kasmet važiuoti per Semeliškes.



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų