Vievio ežero problemos. Geriausia nedaryti nieko?

Avarinės būklės kultūros centras ir galimos krematoriumo statybos – dar ne visi klausimai, kuriuos Vievio gyventojai aptarė praeitos savaitės susitikime su savivaldybės valdžia.

Vievio ežero problemos – įsisenėjęs miestelio skaudulys, kuriam pašalinti niekaip nerandama būdų. Deja, nepanašu, kad susitikime pasiekta kokių nors apčiuopiamų ir ilgalaikių susitarimų šiuo klausimu.

Vievio ežeras virsta pelke?

Mokytojas Juozas Purvys, gyvenantis prie Vievio ežero, sakė, kad šis vandens telkinys yra kaip didelė bala, kurion suteka visi nešvarumai, o natūraliai valytis ežeras turi itin menkas galimybes dėl netinkamai padarytų, smėliu užneštų pralaidų. Vandens cirkuliacija minimali, tad ežeras pelkėja, jame žūsta flora ir fauna, sklinda nemalonus kvapas, vyksta krantų erozija. Pavasarį ir rudenį, ežere dar labiau pakilus vandens lygiui, kaskart užliejami šalia esančių namų kiemai ir rūsiai. Šiuo metu vanduo esą pakilęs 84 cm.

Ežerui kenkia ir savivaliavimas

Vievietis Justinas Mickūnas „Elektrėnų žinioms“ sakė, kad augo prie ežero ir savo akimis matė laipsnišką šio vandens telkinio būklės blogėjimą, prasidėjusį dėl sovietiniais laikais netinkamai padarytų pralaidų senuose keliuose. Be to, neseniai vienas šalia ežero gyvenantis žmogus savavališkai įsirengė dar vieną pralaidą, siekdamas iš ežero tekančiu vandeniu „pamaitinti“ savo kūdras. Tokiu būdu vandens judėjimas Vievio ežere buvo dar labiau apribotas. Nors, pasak susirinkime dalyvavusio administracijos direktoriaus, minėtas asmuo už savivaliavimą yra nubaustas ir įpareigotas pralaidą nuleisti, tačiau, panašu, iki šiol dar nėra to padaręs.

Tuščias susirašinėjimas

Vieviečiai ežero būklės klausimu turėjo priekaištų ir valdžiai. Pasak J. Purvio, gyventojai nuo 2003 metų bando spręsti šią problemą, susirašinėja su įvairiomis institucijomis, į savivaldybę kreipėsi daugiau nei dešimt kartų, tačiau jokios pagalbos taip ir nesulaukė. Daugiau nei juokingas gyventojams pasirodė kažkada gautas atsakymas iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų r. agentūros, jog būtina atlikti GALIMYBIŲ studiją tam, kad būtų galima rasti GALIMYBĘ išspręsti Vievio ežero problemas. Pasak vieviečių, už tuos pinigus, kurie skirti galimybių studijai – kone 9 tūkst. eurų, būtų galima išspręsti pačią problemą.

Viskas natūralu ir normalu?

Administracijos direktorius Virgilijus Pruskas paminėjo, kad Vievio ežero būklė blogėja ir dėl kai kurių gyventojų sąmoningumo trūkumo. Esą yra tokių, kurie į ežerą leidžia nuotekas, tad nieko keista, kad ežero bakterinis fonas vis blogėja.
Direktorius trumpai pristatė minėtą galimybių studiją, iš kurios lyg ir susidaro įspūdis, kad neigiami procesai, vykstantys Vievio ežere, yra kone natūralūs gamtos reiškiniai. Esą Vievio ežero lygis toks pats buvo ir 1891 m., o vanduo jame kas šešerius metus natūraliai pasikeičia. V. Pruskas nurodė, kad Pylimės upelio, kuriuo turėtų vykti vandens cirkuliacija ežere, valymas buvo atliktas 1954 m., tačiau poveikis buvo laikinas.

Abejoja galimybių studija

Pasak V. Prusko, galimybių studija nurodo tris alternatyvas problemai spręsti: viena iš jų – nedaryti nieko ir laukti, kol ežeras išsivalys savaime, antra – dar kartą išvalyti Pylimės upelį, trečia – statyti hidrotechninį įrenginį vandens lygiui reguliuoti. Regis, linkstama prie antrojo, nors ir laikino, sprendimo būdo.
Tuo tarpu už Vievio ežerą kovojantys vieviečiai sako, kad galimybių studija atlikta neprofesionaliai, ir abejoja, ar situaciją iš esmės pagerintų Pylimės upelio valymas ir gilinimas. J. Mickūnas svarsto, kad šis laikinas sprendimas valdžiai tebus geras pasiteisinimas, jog kažką padarė, tačiau iš tiesų reikėtų ilgalaikių ir, ko gero, didesnių investicijų reikalaujančių darbų.

Giedrė Pūrienė