Tyliai girgždėdamos veriasi durys eurui

2014 m. liepą ES Tarybai patvirtinus, kad Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., niekam nebeliko abejonių – naujametę naktį lietuviškus litus tikrai pakeis eurai. Mūsų šalis taps 19-ąja euro zonos nare.

Metų pradžioje buvę gana aktyvūs euro skeptikai jau vasarą gerokai pritilo, jų gretos praretėjo. Tam įtakos neabejotinai turėjo ir tragiški įvykiai netolimoje Ukrainoje, padidėjęs nerimas dėl galimų   Rusijos provokacijų, embargo pasekmių ir kt. Tokiame kontekste daugeliui galbūt aiškesnis tapo suvokimas, jog šiuo metu vargu ar turėtume kokį nors geresnį pasirinkimą, net jeigu ir nesaistytų privalomos vykdyti stojimo į ES sutarties sąlygos. Siekiant išsklaidyti visuomenės pesimizmą buvo mestos visos įmanomos valstybės institucijų pajėgos: suorganizuota plati informacinė kampanija per radiją ir TV, rengiami tęstiniai seminarai, į savivaldybes išleistas eurobusas, informuojantis gyventojus jiems aktualiais euro įvedimo klausimais ir t. t. Atrodo, padaryta daug, tačiau nemažai eilinių gyventojų bei verslo įmonių vadovų ir šiandien linkę abejoti būsimo euro nauda, juolab kad ir ekonomistai, finansų analitikai tuo klausimu nėra vieningi. Vieni jų tikina, kad prisijungusi prie euro zonos Lietuva didelio šoko neturėtų pajusti, mat litas prie euro „pririštas“ jau nuo 2004 m., kursas visiems įprastas, teigia, jog įsivedę ES valiutą galbūt sparčiau artėsime bent jau prie vidutinių Europos Sąjungos valstybių, kiti labiau akcentuoja gyventojams nepalankią perspektyvą, kainų didėjimą, darbo užmokesčio mažėjimą ir kt.
Verslininkų nuomonės skirtingos
Elektrėnuose įsikūrusių įmonių vadovai irgi neturi vieningos nuomonės dėl būsimo euro. Daugelis smulkiųjų verslininkų, nepanorusių skelbti savo pavardės, teigė esantys įsitikinę, jog įvedus eurą mažų mažiausiai du mėnesius mažės apyvarta, perkamumas sumenks, nes žmonės, norėdami pragyventi,  stengsis dar labiau taupyti. IĮ „Minleta“ vadovė Virginija Bušinskienė neabejoja, jog pokyčius lengvai ištvers tik stambieji verslininkai, kuriems „uždegta žalia šviesa“, o smulkieji greičiausiai turės užsidaryti. UAB „Būsto pasaulis“ vadovas Vytautas Rastenis irgi mano, kad įvedus eurą apyvarta neišvengiamai mažės, gali būti, kad tai tęsis iki pat vasaros. Anot verslininko, šiuo metu žmonės perka daugiau, galbūt stengiasi išleisti sutaupytus litus ar tikisi kainų augimo kitais metais, tačiau panikuoti dėl euro tikrai neverta, kainos nebeturėtų didėti, o kai kurios prekės netgi pigs.
UAB „Saldi svajonė“ vadovė Regina Berūkštienė, paklausta, ką mano apie laukiančius pokyčius, atsako tiesiai – euro seniai reikėjo. Anot jos, laikinų sunkumų bus, ypač pirmais mėnesiais, tačiau vėliau turėtume pajusti naudą. Visiems abejojantiems verslininkė pataria tiesiog ramiai ir atsakingai ruoštis euro atėjimui.
Individualios įmonės savininkas Stanislovas Kutyrevas nesiryžo prognozuoti, kokią įtaką jo verslui turės euro įvedimas, tačiau pokyčius linkęs vertinti filosofiškai: „Valiutos pasikeitimas yra neišvengiamas, mums tiesiog teks prie to prisitaikyti.“ Panašią nuomonę išsakė ir verslininkė, norėjusi likti neįvardyta straipsnyje: „Mano nuomone, tai, kad Lietuvoje bus įvestas euras, yra teigiamas dalykas, esame ES nariai, turime judėti į priekį. Be to, mano parduodama produkcija yra perkama už eurus, todėl bus daug lengviau, nebereikės keisti pinigų, o juk už tai irgi reikia mokėti. Manau, priprasime prie euro ir bus gerai.“
Nauda gyventojams ir valstybei
Praėjusį penktadienį Elektrėnų viešojoje bibliotekoje surengtame seminare gyventojai ir verslo atstovai aktyviai domėjosi praktiniais euro įvedimo klausimais. Kelių valstybės institucijų atstovai aiškino, kaip bus perskaičiuojami atlyginimai ir pensijos, kaip ir kur litai bus keičiami į eurus, kaip nustatomi mokesčių ir paslaugų įkainiai ir kt.
AB „Swedbank“ Trakų klientų aptarnavimo centro valdytojas Dangiras Šeškevičius akcentavo, jog įvedus eurą gyventojai dėl mažesnių palūkanų galės skolintis už 0,49–0,56 proc. mažesnę kainą, be to, bus paprasčiau palyginti kainas visoje euro zonoje, tad kai kurias prekes bus galima įsigyti pigiau. Įmonės patirs mažesnes prekybos ir patekimo į ES rinką sąnaudas, pigiau skolinsis. Valstybė dėl sumažėjusios skolinimosi kainos per metus sutaupys apie 430 mln. Lt, valiutos konvertavimo išlaidos sumažės dar 50 mln. per metus.
Padėkime patys sau
Kaip teigė D. Šeškevičius, didžiausias laukiantis iššūkis – grynieji pinigai. Lietuvos rinkoje cirkuliuoja apie 10,6 mlrd. grynųjų litų, didžioji jų dalis priklauso gyventojams. Visi šie litai turės būti pakeisti į eurus, tad tikėtina, jog sausį eilių ir spūsčių prie bankų bei valiutos keityklų durų nepavyks išvengti. Žmonės turėtų mažiau rūpesčių, jei savo santaupas įneštų į banko sąskaitas nelaukdami metų pabaigos, o dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu atsiskaitytų eurais arba el. priemonėmis. Visos lėšos banko sąskaitose ir elektroninėje finansų sistemoje Naujųjų metų naktį bus pakeistos automatiškai ir nemokamai. Taip pat automatiškai bus perskaičiuoti visi finansiniai įsipareigojimai ir pan.
Reikia būti budriems
Finansų analitikai teigia, jog euro įvedimui mažiausiai pasiruošę vyresni nei 60 metų amžiaus, nedideliuose miestuose bei miesteliuose, kaimo vietovėse gyvenantys žmonės, įpratę atsiskaityti grynaisiais. Visgi budrumas būtinas ne tik senjorams. Seminare akcentuota, kad jokie pinigai nebus keičiami nei gatvėje, nei namuose, todėl gyventojai turėtų suklusti, jei į namus atėję ar paskambinę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ar pan. – jokios valstybės institucijos ar bankai nei namuose, nei sąskaitose laikomų pinigų „nesurašinės“. Kilus bent mažiausiam įtarimui reikia nedelsiant pranešti policijai.

Alma Jurgelevičienė



<- Grįžti į atgal