Socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams skirstys savivaldybė

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4, 8, 10, 12, 17, 21, 23 straipsnių pakeitimo įstatymas numato būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens kompensacijų teikimą gyventojams vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, finansuojamą iš savivaldybių biudžetų lėšų.

2014 metais socialinių pašalpų skyrimas jau buvo finansuojamas iš savivaldybės biudžetui padidintos gyventojų pajamų mokesčių dalies. Iš tų pačių lėšų bus finansuojamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens kompensacijos.
Taigi nuo šiol pačios savivaldybės turės daugiau teisių ir atsakomybės skiriant socialines pašalpas nepasiturintiems gyventojams. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, socialinių pašalpų skyrimas bus taiklesnis, veiksmingesnis, bus sudarytos geresnės sąlygos užkirsti kelią piktnaudžiavimui pinigine parama, kad socialinės pašalpos nesikreiptų asmenys, oficialiai nurodantys mažesnes gaunamas pajamas, negu yra iš tikrųjų. Mat, kaip rodo patirtis, vietos bendruomenės nariai vieni kitus geriau pažįsta ir žino, kam iš tikrųjų reikalinga pagalba, o kas tik naudojasi įstatymų spragomis.
Be to, manoma, jog pačios savivaldybės bus labiau suinteresuotos, kad parama pasiektų tik tuos, kam ji iš tiesų reikalinga, nes socialinių pašalpų ir kompensacijų teikimui skirtų finansuoti nepanaudotų lėšų nereikės grąžinti į valstybės biudžetą, jas bus galima panaudoti viešiesiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, darželio stogui atnaujinti, aplinkai prie mokyklos sutvarkyti ar pan.

Kai kurie pakeitimai skiriant socialinę paramą

Apie socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo tvarką informavusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė teigė, jog reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos minėtos tvarkos pakeitimus. Visų pirma žinotina, jog savarankiškai dirbantys asmenys socialinę paramą galės gauti tik tuo atveju, jei iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Priklausančias kompensacijas už būsto šildymą ir daugiabučio namo atnaujinimo kredito bei palūkanų įmokas, jei namas bus renovuojamas, gaus ir tie paramos gavėjai, kurie atsisakė dalyvauti įgyvendinant renovacijos projektą. Vedėja atkreipė dėmesį, jog kompensacijos už būsto šildymą bus skiriamos tik tiems pareiškėjams, kurie ne tik deklaruoja savo gyvenamąją vietą nurodytame būste, bet ir nuolat ten gyvena. Taip pat socialinę pašalpą bus galima skirti besimokančiam pilnamečiui iki 24 metų, kurio vienas iš tėvų miręs.

Pašalpų ir kompensacijų gavėjų mažėja

Paklausta, kiek Elektrėnų savivaldybės gyventojų 2014 m. gavo socialines pašalpas ir kompensacijas, V. Šimkūnienė pateikė konkrečius duomenis: socialinės pašalpos gavėjų daugiausia buvo I ketvirtį – 1216 asmenų, IV ketvirtį – tik 715 asmenų. Kompensacijų skyrimo tendencija panaši: I ketvirtį jas gavo 1313, o IV – 1003 asmenys. Pernai socialinių pašalpų išmokėta 1800 tūkst. Lt, kompensacijų – 763 tūkst. Lt. Anot vedėjos, pastaraisiais metais socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičius savivaldybėje po truputį mažėja. 2012 m. socialines pašalpas gavo 1447 gavėjai, jiems buvo išmokėta 3584 tūkst. Lt, kompensacijos skirtos 1753 gavėjams, išmokėta 731 tūkst. Lt. 2013 m. mažėjimas nebuvo toks žymus, kompensacijų išmokėta net keliais šimtais tūkstančių daugiau. 2014 m. labai sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų skaičius ir jiems išmokėtų pinigų suma. Tokiai mažėjimo tendencijai, be kitų veiksnių, didelę įtaką turėjo ir bedarbystės mažėjimas.

Kompensacija suteikiama konkrečiam būstui

Socialinės paramos skyriaus vedėja pabrėžė, jog kompensacija už būsto šildymą, geriamojo ir karšto vandens išlaidas suteikiama konkrečiam būstui pagal jame deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų pajamas, šildomą plotą ir išlaidas, sunaudojamas šildymui. Kartu yra vertinamas ir turimas turtas, asmenų užimtumas.

Gyventojai turi kreiptis į savo seniūniją

Esminių pasikeitimų prašant socialinės pašalpos ir kompensacijų už šildymą, karštą bei šaltą vandenį nėra. Kaip ir iki šiol, pagal galiojančią tvarką gyventojai turi kreiptis į socialinio darbo organizatorius seniūnijose pagal deklaruotą ar gyvenamąją vietą ir parašyti prašymą.

Socialinės paramos prašytojai tikrinami

Socialinės paramos skyriaus darbuotojai visus naujai besikreipiančius socialinės pašalpos tikrina, rašo buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktus. Kai kurie pareiškėjai svarstomi seniūnijose veikiančiose Piniginės socialinės paramos komisijose. Kilus pagrįstų įtarimų tikrinami ir kompensacijų gavėjai bei ilgalaikiai socialinės pašalpos gavėjai. Pavyzdžiui, kilus įtarimams, kad žmogus turi nedeklaruojamų pajamų ar nelegaliai dirba, informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms, kurios patikrina faktus. Užfiksavus asmens prašyme neteisingai nurodytus duomenis, dėl kurių socialinė parama buvo mokėta neteisėtai, paramos mokėjimas nutraukiamas, o sumokėta suma išskaitoma iš gaunamų socialinių išmokų.

Lietuvoje pašalpų gavėjų skaičius mažėja

Visoje Lietuvoje pašalpos gavėjų skaičius 2014 m. sumažėjo 26 proc., o išlaidos pašalpoms – 28 proc. (iki 209 mln. litų), kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 3 proc., o lėšų, skirtų kompensacijoms išmokėti, suma mažėjo 34 proc. (iki 75 mln. litų).
Tačiau kai kurie ekonomistai tokį mažėjimą vertina gana skeptiškai, anot jų, paramą ir iki tol gaudavo ne daugiau kaip penktadalis visų skurstančiųjų. Apžvalgininkų teigimu, šildymo kompensacijas Lietuvoje gauna apie 7 proc. gyventojų, tačiau sunkumų mokėdami už šildymą patiria 34 proc. „Tačiau gaus dar mažiau, net jei valstybė skirs tam daugiau lėšų savivaldybėms. Juk pastarosios gavo teisę skurstančiųjų paramai neišmokėtas lėšas pasilaikyti sau. O kad pasilaikyti jos moka, jau parodė sumažindamos pašalpų gavėjų skaičių beveik trečdaliu per metus“, – rašo ekonomistas Romas Lazutka.

Lėšų paramai nepritrūks

Kaip yra įprasta, savivaldybės, atsižvelgdamos į naujausią informaciją, kas ketvirtį teikia informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie patikslintą lėšų poreikį. Ministerijos teigimu, socialinės paramos gavėjų skaičius ir jo pokyčiai yra nuolat stebimi. Esant poreikiui, savivaldybėms skirtos lėšos gali būti perskirstomos, kaip tai buvo daroma ir iki šiol.

Alma Jurgelevičienė



<- Grįžti į atgal