Kiek šiemet mokėsime už šiltus namus?

Neįprastai ilgai mus lepinusi vasariška šiluma jau atsitraukia, ir miestai vienas po kito jungia centralizuotą šildymą.

Elektrėnų sav. įstaigose ir gyvenamuosiuose namuose radiatoriai pradėjo šilti vienu metu – spalio 21 d. Ir nors tai gerokai vėlesnė data nei pernai ar užpernai, visgi nemaža dalis gyventojų būtų linkę pakentėti dar ilgiau, nes labiau už šaltį gąsdina mintis – kiekgi šiemet teks sumokėti už šilumą namuose?
Lengvata lieka
Iki Naujųjų metų galioja 9 proc. PVM mokestis centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Ši lengvata aktuali kone pusei Lietuvos gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose. Mūsų savivaldybėje centralizuotai šildomi 5200 butų Elektrėnuose, 989 Vievyje, 84 Kareivonyse (Kietaviškių sen.). Valdantiesiems užsimojus nuo Naujųjų taikyti 21 proc. tarifą, daugelis mintyse jau skaičiavo, jog šaltais žiemos mėnesiais už šilumą teks mokėti apie 50-60 Lt daugiau. Po ilgų diskusijų valdančiosios koalicijos partnerių nuomonėms dėl planuoto sprendimo išsiskyrus, lengvatinio mokesčio naikinimas atidėtas iki 2015 m. liepos 1 d. Taigi atrodytų, kad šią žiemą galėsime kiek lengviau atsikvėpti. Ar galima tikėtis, jog šildymo kainos šį sezoną nebus didesnės nei pernai? Kas lemia kone kas mėnesį didėjančias sąskaitas? Apie tai kalbėjomės su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) direktoriumi Ričardu Lecku.
Kompensacijų gavėjų daugėja
Pastaruoju metu pasirodė nemažai ekonomistų, valdžios atstovų komentarų apie pingančias dujas, dėl to mokesčio lengvatos naikinimas atseit neturėtų būti pernelyg skaudus. EKŪ vadovas, paprašytas pakomentuoti situaciją, sakė, jog dujos iš tiesų šiek tiek pigo, tačiau pastaruoju metu dėl augančio dolerio kurso jų kaina didėja, naftos kainos sumažėjimą pajusime nebent po 2-3 mėnesių ir vargu ar tai ilgai tęsis, taigi tikėtis, kad PVM lengvatos panaikinimas nekirstų per kišenę daugeliui mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, būtų naivu: „Šildymas brangtų apie 11–12 proc., taigi dalis gyventojų, kurių prašymai skirti kompensacijas pernai buvo atmesti, pabrangus šildymui veikiausiai jas gautų.“ Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 tūkstančių gyventojų, gaunančių kompensacijas už būsto šildymą, panaikinus PVM lengvatą jų skaičius išaugtų nuo 2 iki 6 tūkst. Elektrėnų savivaldybėje pernai kompensacijas gavo apie 800 gyventojų. Jau dabar visoje šalyje prie socialinės paramos skyrių nusidriekė didžiulės eilės žmonių, norinčių pateikti prašymus paramai gauti, jų daugėja ir Elektrėnų savivaldybėje.
Turtingi daugiabučiuose negyvena
Kompensacijos mokamos, kai mėnesio išlaidos šildymui sudaro 20 proc. gaunamų pajamų. Tačiau ir tie gyventojai, kurių pajamos kiek didesnės ir jie nepatenka į kompensacijų gavėjų sąrašus, visą šildymo sezoną labai taupo, stengdamiesi neįsiskolinti komunalininkams. Anot ekonomisto prof. R. Lazutkos, šildymas Lietuvoje yra brangus netgi apmokestinant 9 proc. PVM tarifu. „Eurostat“ duomenimis, net 34 procentai Lietuvos gyventojų patiria sunkumų susimokėdami už būsto šildymą. Mūsų šalis šiuo aspektu Europoje yra antroje „garbingoje“ vietoje po Bulgarijos.
Žinant, kad šalies biudžete nuolat trūksta taip reikalingų milijonų, negalima nesutikti su TV laidoje nuskambėjusiu premjero A. Butkevičiaus teiginiu, jog „turtingieji gali gyventi ir be PVM lengvatų“. Tai yra tiesa – turtingieji tikrai galėtų ir net privalėtų sumokėti kur kas daugiau, nei sumoka dabar, tačiau tikrai ne vėjų perpučiamuose blokiniuose daugiabučiuose jų reikia ieškoti: sovietiniais laikais statytuose namuose vienaip ar kitaip bando išgyventi paprasti žmonės, kurie ir sumoka daugiausia mokesčių santykinai pagal gaunamą lietuvišką užmokestį.
Aktuali skolininkų problema
Prasidėjus šildymo sezonui kasmet paaštrėja įsiskolinimų už komunalines paslaugas problema. Visoje Lietuvoje gyventojai įsiskolinę už šildymą apie 100 milijonų litų. Pasak EKŪ direktoriaus R. Lecko, mūsų savivaldybėje delsiamų sumokėti mokesčių suma šiuo metu siekia apie 2,5 mln. litų: „Tampame savotiškais kredito teikėjais, kai tuo tarpu pačiai įmonei reikalingos apyvartinės lėšos.“
Neįstengiantys sumokėti susikaupusių skolų (nuo 1000 Lt) turi galimybę kreiptis į EKŪ ir pasirašyti susitarimą, pagal kurį visą sumą galima sumokėti dalimis per metus. Nepasirašę tokio susitarimo skolininkai negali pretenduoti į kompensacijas būsto šildymui.
Šilumos kainą galėtų sumažinti biokuras
Tai, kad gyventojų gaunamos sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį didėja, daugiausia lemia nemažėjanti AB „Lietuvos energijos gamyba“ gaminamos ir parduodamos šilumos kaina. Kodėl ji nemažėja, geriausiai galėtų atsakyti patys šilumos energijos gamintojai. Pastačius biokurą naudojančią katilinę tikėtina, kad gamintojų parduodamos ir EKŪ gyventojams tiekiamos šilumos kaina mažės, tačiau kada tai bus ir kiek – nežinia. Kol kas tebėra neaišku, ar prie šildymo kainų mažėjimo kaip nors prisidės Vyriausybės numatyta grąžinti kompensacija šilumos gamintojams už iš Rusijos koncerno „Gazprom“ pirktų gamtinių dujų kainos permoką. Kaip panaudos tą kompensaciją įmonė – šilumos gamintoja, kuri per numatytus dvejus metus ims naudoti nebe dujas, o biokurą? Tai klausimai, į kuriuos šiandien neturime atsakymo. Belieka tikėtis, jog įvairių permainų ir padidėjusio nerimo kupinu laiku pasijusime saugesni, ramesni bent jau šiltuose savo namuose. To jums visiems ir linkime.

Alma Jurgelevičienė



<- Grįžti į atgal