Kas laukia Elektrėnų ligoninės?

Praeitame „Elektrėnų žinių“ numeryje daug dėmesio buvo skirta mūsų ligoninei. Tarybos narys Algimantas Adomaitis išsakė savo nuomonę, jog savivaldybės valdžia ir ligoninės vadovybė padarė ne viską, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas šalies ligoninių pertvarkymo mechanizmas nepaliestų mūsiškės įstaigos.

Tuo tarpu meras Kęstutis Vaitukaitis dėstė faktus, iš kurių matyti, kad Elektrėnų ligoninė bendrame kontekste toli gražu neatrodo prasčiausiai.

Link europinių standartų

Aišku, diskusija šiuo klausimu reikalinga, tačiau ne nuo to pradedam... Kad ir kokia svarbi ir reikšminga mums atrodytų Elektrėnų ligoninės situacija, iš tiesų ji nėra išskirtinė – per šalį ne pirmus metus ritasi įvairių sričių pertvarkymo, optimizavimo banga, neaplenkianti nė vienos savivaldybės. Kaip Europos Sąjungos narė, Lietuva vis lygiuojasi į europietiškus standartus – mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos priverstos nuolat keistis. Aišku, kartais kyla klausimas, ar norint prisivyti Europą reikia pradėti nuo valstybinių įstaigų restruktūrizavimo, ar nuo ekonomikos, palankumo verslui, žmonių pragyvenimo rodiklių gerinimo. Kita vertus, reikia pripažinti ir tai, jog kinta gyventojų skaičius, jų gyvenimo būdas ir apskritai laikmetis, tad tenka prie visko prisitaikyti.

Trys etapai jau įgyvendinti

Sveikatos priežiūros įstaigos restruktūrizuojamos nuo 2003-iųjų. Per dvylika metų įgyvendinti trys etapai, tad nuveikta nemažai: uždarytos ar prie kitų ligoninių prijungtos 42 iki tol savarankiškos buvusios gydymo įstaigos, 14-oje rajoninių ligoninių dėl per mažo gimdyvių skaičiaus nebeliko akušerijos skyrių, 10-yje, kuriose buvo nepakankamas didžiųjų operacijų kiekis, buvo uždaryti chirurgijos skyriai, centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas. Taigi, pertvarkymo procesai, nepaisant to, mums patinka ar ne, vyksta ir šį mechanizmą paleidžia aukščiausia valdžia – Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimas abejoja

Šiuo metu skubos tvarka parengtas projektas „Dėl Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“. Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitetas paragino Vyriausybę nepriimti šio projekto. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė daugeliu aspektu jį vertina kritiškai, tuo tarpu komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas, nors ir pritaria tolimesnei ligoninių tinklo pertvarkai, mano, kad ligoninėms reikia suteikti pereinamąjį 2-3 metų laikotarpį. Taigi kol kas sunku spręsti, ar planas bus keičiamas, ar patvirtintas toks, koks yra – prie šio klausimo ketinama grįžti Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuris vyks rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.
Būtent šiame plane išdėstyti ligoninių tinklo konsolidavimo kriterijai ir sukėlė išankstinį nerimą visuomenėje: aktyvaus gydymo lovų skaičius turi siekti 300 per metus, didžiųjų operacijų per tą patį laikotarpį – 400... Atitikti šiuos kriterijus bus sudėtinga ne vienai dešimčiai šalies ligoninių.

Projektai – stiprioji pusė

Tiek savivaldybės vadovybė, tiek VšĮ Elektrėnų ligoninės direktorė Laimutė Matkevičienė tvirtina, kad pastangos, siekiant išlaikyti ligoninės turimą statusą, dedamos nuolat ir tikslingai. Tai patvirtina vykdomi projektai. Elektrėnų ligoninė kartu su dar 13 įstaigų dalyvauja „E.sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose” projekte ir pati yra jo vykdytoja. Projektu siekiama sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo, pasitelkiant elektronines priemones.
Elektrėnų savivaldybė ne pirmus metus vykdo investicinį projektą „VšĮ Elektrėnų ligoninės kapitalinis remontas“. Nemažos savivaldybės lėšos investuotos tam, kad būtų atlikti priestato statybos, pastato šildymo, vėdinimo, energijos taupymo ir naujų operacinių bloko bei priešoperacinių, pooperacinių palatų įrengimo darbai.

Yra ir daugiau priežasčių

Ligoninių tinklo konsolidavimo projekte numatoma, jog jei gydymo įstaiga per metus atlieka mažiau nei 400 (galimas nuokrypis iki 10 procentų) didžiųjų operacijų, tokioje ligoninėje greičiausiai išvis nebus finansuojamos chirurgijos paslaugos panaikinus chirurgijos skyrių. VšĮ Elektrėnų ligoninėje per 2014 metus atlikta 214 operacijų. Tačiau tam, pasak L. Matkevičienės, buvo objektyvios priežastys. Nurodytu laikotarpiu operacijos vykdytos tik vienoje operacinėje, nes kitos dvi buvo remontuojamos. Iki operacinių remonto per metus buvo atliekama vidutiniškai 390 didžiųjų operacijų – tai SAM reikalavimus visiškai atitinkantis skaičius.
L. Matkevičienė mini ir dar kelis faktus, leidžiančius į situaciją žvelgti kitu kampu. Pavyzdžiui, tai, kad didžiųjų operacijų skaičius yra dirbtinai mažinamas, Teritorinei ligonių kasai neskiriant finansavimo ir neapmokant už suteiktas viršplanines paslaugas. Taigi, viena vertus, reikalaujama didesnės suteiktų paslaugų apimties, kita vertus, už papildomas operacijas mokėti – taigi ir didinti apimtį – nenorima.
Be to, pastaraisiais metais iš vadinamųjų didžiųjų operacijų sąrašo išbrauktos venų operacijos, priskiriant jas prie mažųjų, buvo planuojama ten pat perkelti ir laparoskopines operacijas.

Diskusijos tebevyksta

Anot L. Matkevičienės, Elektrėnų ligoninės medikai labai išgyvena dėl SAM vykdomų reformų ir keliamų kartais nerealių reikalavimų. Tad visi deda pastangas, norėdami įrodyti, kad ligoninė dirba gerai ir gali tai daryti toliau. Vadovė teigia, kad Elektrėnų ligoninė, žinodama apie Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamą ketvirtą restruktūrizavimo etapą, aktyviai dalyvauja jo rengimo darbe, teikia visą informaciją, pagrindžiančią Elektrėnų ligoninės veiklą ir jos tęstinumo būtinybę.
Taigi daryti kokias nors išvadas kol kas anksti, nes ketvirtojo konsolidavimo etapo projektas dar nėra priimtas, toliau vyksta diskusijos tarp suinteresuotų grupių.

Pseudorūpestis

Anot L. Matkevičienės, tarybos nario A. Adomaičio mintys, išsakytos praėjusiame „Elektrėnų žinių“ numeryje, ne tik neatitinka realybės, bet ir yra įžeidžiančios, diskredituojančios Elektrėnų ligoninę. Nelogiška dėl SAM parengto ketvirtojo ligoninių tinklo konsolidavimo projekto kaltinti Elektrėnų ligoninės vadovę arba savivaldybės tarybą tuo, kad pastaroji, kaip numato įstatymas, skyrė priedus prie atlyginimų visų gydymo įstaigų vadovams, tarp jų ir L. Matkevičienei, už kokybinius ir kiekybinius rodiklius, teigiamą finansinį rezultatą, investicinių projektų vykdymą ir t. t.
L. Matkevičienė sako apgailestaujanti, kad savivaldybės taryboje yra asmuo, kuris „susirūpinimą“ dėl sveikatos paslaugų savivaldybėje reiškia Elektrėnų ligoninės ir jos vadovybės menkinimu. Sunku pasakyti, kuo toks „rūpestis“ naudingas niekuo dėtiems ligoninės darbuotojams ar pacientams... Ir apskritai, ką bendra turi tendencingos informacijos skleidimas, dalį faktų nutylint, dalį – prisigalvojant, su nuoširdžiu politiko noru tarnauti savivaldybės žmonėms?

Giedrė Pūrienė



<- Grįžti į atgal