Gruodžio tamsą sklaido žmonių įžiebta šviesa

Saulei vis labiau tolstant nuo mūsų, jau apie lapkričio vidurį nejučia pradedame dairytis, kas ją pakeistų, kas bent kiek sušildytų sužvarbusią kasdienybę, praskaidrintų mintis. Kaip tik tuo metu neoninėmis šviesomis sutviska prekybos centrų fasadai, didžiųjų miestų ir turistų pamėgtų miestelių gatvėse sušvinta žėrinčios girliandos. Prieš keletą savaičių svarbiausiuose miestuose įžiebtos kalėdinės eglės.

 

Artėjančių švenčių dvasia juntama ir Elektrėnų savivaldybėje. Gražus sutapimas – Kalėdų eglė Šviesos mieste šiemet bus įžiebta būtent šv. Liucijos – Šviesos dieną (gruodžio 13 d.).

Pasirengimas šventėms – seniūnijos rūpestis

Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas, paklaustas, kiekgi kainuoja didžiosios metų šventės, atsako atvirai – apie 20–25 tūkst., įskaitant ir būtiną elektrinių girliandų remontą, kuris atsieina apie 5–6 tūkst. Lt. Tokios sumos, anot jo, pakanka tik todėl, kad daugumą darbų seniūnijos darbuotojai atlieka patys: ant 500–600 gatvių apšvietimo stulpų kabina šventines girliandas, puošia kalėdinę eglę. „Gerai, kad jos nereikia pirkti – tik pailginame elektrines girliandas, nes eglė kasmet vis paauga iki 1 m, – pasakoja seniūnas. – Užtat šventinės dekoracijos – mūsų pačių kūryba, daug kas pagaminta bendradarbiaujant su UAB „Elektros pasaulis“. Visuomet ieškome pigiausio varianto. Labai norėtųsi ko nors neįprasto, modernesnio, ryškesnio, tačiau viskas reikalauja investicijų, o jų nuolat trūksta.“ Visgi šiemet elektrėniečius ir miesto svečius turėtų nustebinti viena naujovė, apie kurią seniūnas iš anksto nenorėjo pasakoti – tegu tai bus maloni šventinė staigmena.

„Jei samdytume įmones – neišsiverstume“

A. Šalkauskas, Elektrėnų seniūnijai vadovaujantis jau 19 metus, keletą kartų pabrėžia: „Pagal seniūnijai skiriamas lėšas esame maždaug per vidurį: yra turtingesnių vietovių, tačiau esama ir tokių, kuriose situacija dar prastesnė.“ Didžiausioje savivaldybės seniūnijoje šiuo metu gyvena 13443 gyventojai (12751 – Elektrėnuose, 692 įsikūrę 10 seniūnijos kaimų). Pasak seniūno, teritorija didelė, įvairiausių neatidėliotinų darbų, ypač žiemą, daug. Jiems visiems atlikti reikėtų apie 3,7 mln. Lt, tačiau skiriama apie pusę šios sumos – apie 1,7-1,8 mln. Lt. „Viską stengiamės atlikti savo jėgomis – įdarbiname asmenis, atliekančius viešuosius darbus, patys remontuojame šaligatvius, tvarkome laiptus, klojame trinkeles po naujai statomais suoliukais ir kt. Jei samdytume įmones – niekaip neišsiverstume su turimomis lėšomis“, – sako seniūnas.
Anot A. Šalkausko, šeimininkiškai tvarkantis galima šiek tiek sutaupyti net ir tuomet, kai seniūnijai lėšų trūksta. Pvz., apie 50 tūkst. litų sutaupyta 2013 m. pabaigoje įsigijus šiukšliavežę, perrūšiuojant ir patiems gabenant atliekas, 55 tūkst. – vien savo jėgomis genint medžius, tvarkant šiukšliadėžes, šunų vedžiojimo aikšteles ir pan. Už sutaupytus pinigus įrengtas Aukštamiškio ir Alinkos gatvių apšvietimas, Šarkinės, Trakų, Pergalės gatvėse paremontuoti šaligatviai ir laiptai. Iš tų pačių „vidinio rezervo“ lėšų sumontuoti dviračių stovai, 25 suoliukai, suremontuotas fontanėlis miesto centre, įrengtos naujos skelbimų lentos ir gėlinės.

Dovana seniūnijai – sidabrinė eglė

Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, paklaustas apie pasirengimą didžiosioms šventėms, pirmiausia akcentuoja, kad be nuoširdžios rėmėjų pagalbos vargu ar tos šventės būtų gražios. Seniūnijos gyventojai ir svečiai, ko gero, jau net nustebtų, jei svarbiausių renginių nevainikuotų nuolatinės talkininkės – Lietuvos pirotechnikos ir fejerverkų profesionalų įmonės „Blikas“ dovanoti fejerverkai. „Esame dėkingi įmonės vadovams už puikius nemokamus reginius, kurių patys neįpirktume. Seniūnijos biudžetas kuklus, – sako Z. Pukėnas, – šventinėms dekoracijoms šiemet galėjome skirti apie 14 tūkst. litų, t. y. maždaug po 1,5 Lt vienam gyventojui, kai iš tiesų reikėtų keliskart didesnės sumos – apie 40 tūkst. Deja, kol kas tai tėra svajonė.“
Neretai tenka girdėti, jog prasta ekonominė situacija, nuolatinis vargas didina ir taip nemažą viskuo nepatenkintų, nusivylusių, gyvenimo džiaugsmą praradusių žmonių skaičių. Veikiausiai tai tiesa, bent jau iš dalies, tačiau Vievio seniūnija šiuo aspektu – maloni išimtis: nepaisant įvairių nepriteklių, čia jau 12 metų gyvuoja graži tradicija didžiąsias šventes pasitikti prie prabangios sidabrinės eglės, kurią kasmet dovanoja vietiniai gyventojai. „Šiemet mūsų eglė siekia 15 metrų – artėjančių 2015 metų garbei, pernai buvo 14... Kiek šio tūkstantmečio metų, tiek metrų svarbiausias švenčių simbolis“, – šypsosi seniūnas. Papuošta eglė miesto aikštėje stovės visą mėnesį, vėliau sušildys šeimininkų – Balceriškių kaimo gyventojų namus.

Vaizdo stebėjimo kameros drausmina

Ir patogi kasdienybė, ir visuotinės šventės reikalauja ne tik lėšų, bet ir entuziazmo, kūrybinės išmonės – to, kas ne visada matuojama pinigais. Tačiau kol Elektrėnuose ir Vievyje nebuvo vaizdo stebėjimo kamerų, dalis abiejų seniūnijų darbuotojų triūso nueidavo perniek dėl chuliganų išpuolių – sulaužytų suoliukų, nuniokotų vaikų žaidimų aikštelių, sulaužytų šviestuvų, sugadintų dekoracijų ir kt. remontas kainuodavo didelius pinigus. Daugelis gyventojų iki šiol pamena šventinės Vievio eglės vagišių „žygdarbius“, nušviestus respublikinės žiniasklaidos... Pasak Z. Pukėno, tuokart vaizdo kameros padėjo išvengti didesnių nuostolių, niekdariai buvo greitai nustatyti. „Kameros labai padeda, – antrina A. Šalkauskas. – Bent jau ten, kur jos siekia, vengiama daužyti, laužyti.“ Anot abiejų pašnekovų, kai kuriuos asmenis drausmina vien žinojimas, jog viskas yra stebima.
„Kad ir kaip būtų, reikia išsaugoti tikėjimą ir viltį – šviesesnio, darnesnio gyvenimo viltį“, – atsisveikindamas sako Elektrėnų seniūnas, ir negaliu su juo nesutikti...
Tegu tauraus tikėjimo, vilties ir meilės šviesa išsklaido ne tik gruodžio tamsą, bet ir visas mintis kartais persmelkiantį nerimą ar nusivylimą, tegu dovanoja tikrą šventę...

Alma Jurgelevičienė



<- Grįžti į atgal