Gerosios ūkininkavimo praktikos pavyzdžiai Elektrėnų savivaldybėje

Spalio 24 d. Žemės ūkio ministerija Elektrėnų savivaldybėje suorganizavo informacinį seminarą „Gerosios praktikos pavyzdžiai pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėmis“, skirtą žiniasklaidos atstovams.

Seminare dalyvavo nacionalinės, regioninės ir rajoninės žiniasklaidos atstovai, kiti su informacijos sklaida susijusių institucijų atstovai. Žemės ūkio ministerija šiuos seminarus organizuoja jau dvejus metus. Šįkart geraisiais pavyzdžiais, t. y. sėkmingai Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiais ir dirbančiais ūkininkais, pasirinkti Elektrėnų sav. Gilučių sen. gyvenantys ūkininkai – ekologiško ūkio savininkas Gintaras Marcinkevičius ir stambiausias Elektrėnų sav. ūkininkas Saulius Stirna.

Ekologiškame Marcinkevičių ūkyje

Pirmoji seminaro dalis prasidėjo Senųjų Migučionių kaime įsikūrusioje Gintaro ir Ritos Marcinkevičių sodyboje. Susirinkusieji iškart pastebėjo, kiek darbo, jėgų ir laiko įdėta kuriant ūkį – sodyba labai tvarkinga, prižiūrėta ir jauki. Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas tikino, jog Marcinkevičių sodyba tokia tvarkinga būna ne tik laukiant svečių – ūkininkai suranda laiko ne tik ekologišką ūkį prižiūrėti, gyvulius, naminius paukščius apeiti, bet ir visą didelės sodybos teritoriją laikyti tvarkingai.
G. Marcinkevičius ekologiškai ūkininkauti pradėjo prieš 5 metus, savo ūkyje jis siekia auginti ekologišką ir ypač kokybišką produkciją. Augalininkystė ūkyje sudaro apie 70 proc., gyvulininkystė – 30 proc. 90 ha plote Marcinkevičiai augina grūdines kultūras – daugiausia avižas, kviečius, taip pat rugius. Ekologinė gamyba yra daugiau žmonių darbo reikalaujanti ūkininkavimo šaka, o derlius būna mažesnis nei užsiimant įprastiniu ūkininkavimu. Ūkyje užauginta produkcija parduodama ne tik Lietuvoje, pirkėjų ieškoma ir užsienio rinkose. Šiuo metu G. Marcinkevičius savo produkciją parduoda Lietuvoje, Danijoje bei Vokietijoje.
Iš viso Elektrėnų savivaldybėje ekologine žemės ūkio ir maisto produktų gamyba užsiima 65 žmonės.

Gyvulininkystė – tik savoms reikmėms

Ūkininkas augina kiaules, avis, vištas, triušius bei daugiausia lankytojų dėmesio sulaukiančius dėmėtuosius elnius. Tačiau kaip sako patys šeimininkai, gyvulininkyste užsiimama tik savo reikmėms, ir elniai auginami ne dėl mėsos, o labiau iš meilės. „Elnių pjauti negaliu, juk nuo buteliuko auginau, jie man lyg vaikai“, – teigė ūkininkas. G. Marcinkevičius ekologinės gamybos ūkyje beveik visus darbus atlieka pats, šiuo metu jam padeda vienas darbuotojas. Tiesa, be žmonos Ritos pagalbos ūkininkas neišsiverstų.

Gabriliavoje – stambiausias Elektrėnų sav. ūkininkas

Po apsilankymo ekologinės gamybos ūkyje seminaro dalyviai nuvyko susipažinti su ūkininku Sauliumi Stirna ir jo veikla. Gabriliavos kaime gyvenantis ūkininkas yra Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas. S. Stirnos ūkis įkurtas beveik prieš 18 metų, pagrindinė veikla – augalininkystė (auginami javai, rapsai, kviečiai, miežiai, kvietrugiai, avižos). Ūkininkas save laiko ūkininkavimo „profesionalu“ – kadangi jo mama buvo agronomė, nuo mažumės domėjosi ūkine veikla, be to, ir pats augo ūkyje. S. Stirna – stambiausias Elektrėnų sav. ūkininkas. Jo ūkyje yra beveik 600 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 500 ha naudojama pagal nuomos ir panaudos sutartis. Šiuo metu ūkininkas visą savo produkciją parduoda Lietuvoje, tačiau ateityje pirkėjų planuoja ieškoti ir užsienyje.
Ūkio savininkas technikai įsigyti kasmet investuoja apie 500 tūkst. litų. Jis vadovaujasi viena taisykle – techniką naudoti ne ilgiau kaip 7 metus ir parduoti. Taip ūkininkas sutaupo pinigų, anot jo, nauja įranga genda daug rečiau.
„Aš labai savotiškas žmogus, – teigė S. Stirna. – Siekiu, kad darbo vietos būtų kuriamos vietiniams žmonėms.“ Labai džiugu, kad stambus ūkininkas prisideda ir prie socialinių problemų kaimo vietovėse sprendimo, kuria darbo vietas bei rūpinasi savo darbuotojais. Šiuo metu S. Stirnos ūkyje dirba 11 žmonių, iš kurių dešimt – iki 40 metų amžiaus.

ES parama – ūkių modernizacijai bei plėtrai

G. Marcinkevičius pasinaudojo 2004–2006 m. ES parama ir įsigijo javų nuėmimo kombainą, puspriekabę. „Be ES paramos būtų sunku laiku nudirbti visus darbus, naudojant techniką labai sumažėjo rankų darbo“, – teigė ūkininkas. Ūkis taip pat pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (214 500 Lt). Šia priemone pasinaudojo ir S. Stirna. Jis gavo paramą projektams „Augalininkystės ūkio modernizavimas (650 240 Lt) bei „Grūdų ir rapsų ūkio modernizavimas“ (344 630 Lt). Priimti sprendimai skirti paramą G. Marcinkevičiui (240 150 Lt) bei S. Stirnai (115 128 Lt) pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį“.
Abu aplankyti ūkininkai teigė, jog pasinaudoti ES parama reikia tik drąsos. Norint sėkmingai ūkininkauti pagalba iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto yra be galo reikalinga. „Kas nebijojo pasinaudoti parama – tas džiaugiasi. ES paramos dėka ūkiai klesti“, – teigė S. Stirna. G. Marcinkevičius sako esąs dėkingas Elektrėnų sav. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus darbuotojams, kurie visuomet geranoriškai padeda rengiant dokumentus paramai gauti. Anot ūkininkų, visiems reikia būti aktyviems, kreiptis pagalbos, nes kol jos neprašysi, niekas ir nepadės.

Eglė Milkamanavičiūtė



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų