Elektrėnuose atidarytas modernus profesinio mokymo centras

Pirmąją mokslo metų dieną Elektrėnų profesinio mokymo centro kiemelyje būriavosi daug garbingų bendruomenės narių ir miesto svečių, tačiau šio centro direktorė Silva Lengvinienė buvo nekalbi.

Ir ką čia daug bepasakysi, jei darbai kalba patys už save. Kitados buvusi atgrasi, o dabar renovuota mokykla tapo neatskiriama ne tik miesto, bet ir visos šalies mokslo, technologijų ir įvaizdžio dalimi.
Kol direktorė kartu su šio centro dalininku politiku Antanu Guoga bei švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene kirpo simbolinę juostą, kol klebonas Jonas Sabaliauskas ir vikaras Laurynas Visockas šventino naujai atgimusį Elektrėnų profesinio mokymo centrą, mintyse vardijau naujoves, kurios laukia šios mokyklos auklėtinių: tai naujasis korpusas, kuriame įsikūrė energetikos sektorinis praktinio mokymo centras, net penkios modernios laboratorijos, taip pat ant stogo įrengta saulės fotoelektros generavimo sistema, amfiteatrinė salė. Ir dar daugiau.

Puiki alternatyva universitetui

Atidarymo šventei persikėlus į amfiteatrinę salę, ministrė A. Pitrėnienė džiaugėsi galėdama dalyvauti 29 tokio centro atidaryme iš numatytų 42. „Džiaugiuosi, kad šio centro direktorė atliko iš pirmo žvilgsnio neįmanomus dalykus, – sakė ministrė, be kita ko, pagyrusi ir trečiakursį Daumantą Bagdonavičių, svečiams dovanojusį dainą, – štai jis: dainuojantis, gerai atrodantis, pasitikintis savimi jaunas žmogus, būsimas elektrikas. Toks šiandien yra profesinės mokyklos mokinio įvaizdis, tokia yra mūsų ateitis.“
Europarlamentaras Antanas Guoga džiaugėsi būdamas Elektrėnų profesinio mokymo centro dalininku. „Tokie centrai kaip šis yra labai gera, jei ne geresnė, alternatyva šalies universitetams. Deja, mes to dar nelabai suprantame, mums dar reikia labai daug dirbti, kad profesinės mokyklos taptų prestižinės kaip Australijoje ar Šveicarijoje“, – mintimis dalijosi politikas.

Amfiteatrinė salė virto diskoteka

Specialiai šia proga atvykęs muzikantas Jurgis Didžiulis atidarymo šventėje dalyvavusiems miesto gyventojams ir svečiams pademonstravo novatoriškų vizualinių sistemų įrangos ir garso technologijų galimybes. Visus susirinkusiuosius jis kvietė ne tik padainuoti, bet ir šokti. „Labai džiaugiuosi, kad ši erdvė yra ne Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o būtent Elektrėnuose. Tikiuosi, atrasiu laiko ir galimybių atvykti čia dažniau“, – koncerto metu sakė atlikėjas.
Po nuotaikingo pasirodymo meras Kęstutis Vaitukaitis pajuokavo, kad nors jaunystėje jis ir yra dalyvavęs diskotekose, tačiau dar niekada nebuvo šokęs vienoje patalpoje su ministre ir klebonu. Meras taip pat pažadėjo, kad per kokius metus šalia centro įrengs gerą šaligatvį.
Renginyje savo mintimis pasidalijo ir daugiau garbingų šventės svečių. Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasakojo, kad ne kartą lankėsi šiame centre ir matė, kaip jis po truputį – lyg koks feniksas – kyla iš pelenų.
Profesinės mokyklos įkūrėjas ir ilgametis elektrinės direktorius Pranas Noreika prisiminė ir šviesius, ir tamsius mokyklos laikus. „Sakoma, kad tam, kuris žino, į kokį uostą plaukia, visi vėjai palankūs. Centro direktorei linkiu, kad tie vėjai ir toliau būtų palankūs, atpūstų daug naujų dalykų.“
„Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Juozas Bartlingas pabrėžė, kad Elektrėnų profesinio mokymo centre ruošiami ekspertinio lygio specialistai, ir palinkėjo sėkmės ateityje.
Nuskambėjus Elektrėnų himnui visiems svečiams buvo surengta ekskursija.

Netrukus pačius mažiausius pakvies į robotikos būrelius

Kitą dieną, šventinę nuotaiką pakeitus darbinei, EPMC direktorei Silvai Lengvinienei uždaviau kelis klausimus:
– Profesinio mokymo centrui Elektrėnuose pradėjote vadovauti 2007-aisiais. Šiandien galime pasidžiaugti vienu moderniausių ir mobiliausių centrų visoje Lietuvoje. Sakykite, kas buvo sunkiausia vos pradėjus čia dirbti?
– Po kelių dienų darbo savęs paklausiau: „Kokie velniai nešė į šią galerą?“ Jei atvirai, tai buvo labai baisu. Pirmiausia susidūriau su čia dirbusių žmonių nenoru keistis. Pamenu, kalbėdavau apie savo vizijas, o jie tik linksėdavo galvomis ir žiūrėdavo į mane netikinčiomis akimis. Tad sunkiausia buvo surinkti komandą, kuri manimi tikėtų ir eitų drauge. Apskritai ši mokykla tuo metu buvo ant išnykimo ribos, ją ruošėsi uždaryti. O kaip kitaip, jei vaikų skaičius minimalus, stogas kiauras, langai išpuvę. Kalbant apie žmogų supančią aplinką, tai ji arba auklėja, arba gniuždo. Pradžioje aplinka mane gniuždė. Bet kai po metų atvažiavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, jie nustebo, kad žmonės čia šypsosi ir sveikinasi.

– Prisipažinsiu, kad iki vakarykštės dienos buvau šimtu procentų įsitikinęs, jog į liaudiškai vadinamą „profkę“ eina tik tingintys mokytis žmonės, kurie svajoja kuo greičiau ištrūkti iš mokyklos gniaužtų.
– Tai stereotipinis mąstymas, likęs nuo sovietinių laikų, kai nedrausmingus ir blogai besimokiusius mokinius po aštuonių klasių grasindavo „išmesti“ į profesinę mokyklą. Tačiau prasivėrus sienoms daugelis pamatė, kad civilizuotame Vakarų pasaulyje į tokio tipo mokyklas žiūrima visai kitaip.

– Politikas Antanas Guoga vakar kaip pavyzdį paminėjo Šveicariją. Neseniai lankiausi toje šalyje ir žinau, kad 80 procentų jaunimo ten renkasi ne universitetinį, o būtent profesinį išsilavinimą.
– Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje pamažu keičiasi požiūris į profesines mokyklas. Aišku, galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi. Šiandien jaunas žmogus vis dar skuba stoti į aukštąją mokyklą, nors tiksliai dar nežino, ko gyvenime nori ir koks jo kelias. Neatsitiktinai žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir stojančių į profesinę mokyklą, skaičius mūsų šalyje kasmet didėja. Tai rodo, kad lietuviai kuo toliau, tuo labiau nori išmokti konkretaus amato. Mūsų centras organizuoja atvirų durų dienas, kartą per mėnesį mus aplanko vaikučiai iš pradinių mokyklų, kurie, padedami mūsų mokytojų, dirba staliais, kepa, taiso kompiuterius. Žodžiu, žmogui nuo mažų dienų stengiamės suteikti galimybę pačiupinėti, kas tai yra.

– Siūlote gana plataus profilio profesijas nuo konditerio iki bankininko. Kokia specialybė šiuo metu populiariausia?
– Sunku išskirti vieną. Pavyzdžiui, jau antrus metus labai populiari masažuotojo specialybė, kadangi pasirodė įstatymas, draudžiantis žmogui gauti licenciją ir turėti masažuotojo kabinetą, neturint medicininio išsilavinimo. Taip pat labai populiari sporto organizatoriaus specialybė, tačiau tai galima paaiškinti specifine mūsų miesto vieta ir su tuo susijusiomis galimybėmis. Esame gana sportiškas miestas prie vandens.

– Atidaryme dalyvavęs muzikantas Jurgis Didžiulis pademonstravo audiovizualines profesinio mokymo centro galimybes. Kuo dar galite pasigirti?
– Pirmiausia reikia pasakyti, kad esame įsigiję moderniausią automobilių elektroninės diagnostikos aparatūrą, leidžiančią tobulėti į mechaninius dalykus linkusiems mokiniams, tuo labiau kad bėgant laikui elektronikos automobiliuose tik daugėja. Taip pat ruošiame mechatronikos (sinergetinės mechaninės inžinerijos, elektronikos, kompiuterių ir valdymo sistemų derinys, būdinga mechatronikos sprendimų taikymo sritis yra robotika – aut. past.) specialistus, ši profesija irgi labai unikali ir perspektyvi, jaunimą gal tik gąsdina mažiau girdėtas pavadinimas. Antra vertus, bendradarbiaudami su „Robotikos akademija“ planuojame darželinukams suteikti galimybę lankyti robotikos būrelį „Lego“ principu. Paaugę vaikai jau galės imtis ir rimtesnių dalykų.

– Ar įstaiga rūpinasi savo auklėtinių ateities perspektyvomis?
– Stebime, vedame statistiką. Džiaugiuosi, kad pernai metų įsidarbinimo statistikos skaičiai didesni lyginant su ankstesnių metų skaičiais. Štai elektriko profesiją įgiję specialistai įsidarbina šimtu procentu. Kalbant apie virėjus, tai anksčiau jie eidavo, tarkime, dėlioti lentutes, nes už tai daugiau mokėdavo, bet dabar, matome, vėl grįžta į darbus, susijusius su įgyta profesija.

– Taip pat bendradarbiaujate su darbo birža?
– Darbo birža, darbdaviai ir mes esame pasirašę trišales sutartis, kurios leidžia darbą radusiam žmogui per gana trumpą laiką persikvalifikuoti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus suranda laisvą vietą, darbo birža jį siunčia pas mus ir apmoka sutrumpintą mokymo programą. Taip pat gali būti ir dvišalė sutartis, bet svarbiausia, kad ateina vis daugiau žmonių, jau turinčių aukštąjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, teisinį išsilavinimą turintis žmogus siekia įgyti bankininko ar logisto specialybę. Šios specialybės gali pagelbėti versle, kurį pas mus atėjusieji galbūt planuoja kurti. Kaip ir minėjau, požiūris į profesinį ugdymą pamažu keičiasi gerąja linkme.

– Pabaigoje būtų smagu išgirsti Jūsų palinkėjimą prasidėjusių mokslo metų proga.
– Asmeniškai man labai svarbu pagarba vienas kitam, bendradarbiavimas, gebėjimas išgirsti ir suprasti, ką sako šalia esantis, kad būtų kuo mažiau pykčio ir pagiežos, politikavimo blogąja šio žodžio prasme.

Aivaras Veiknys



<- Grįžti į atgal