Ar valstybė perims tėvų vaidmenį?

Jau esame pripratę prie to, kad beveik visas gyvenimo sritis kontroliuoja ir reglamentuoja įstatymai, sutartys, įsipareigojimai.

Viena vertus, tai leidžia tikėti, kad gyvename visuomenėje, kurioje viskas „tvarkingai“ sureguliuota ir saugu. Tačiau pastarųjų metų aistros Europos Parlamente dėl lytinio švietimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose neleidžia tuo tikėti aklai. Europarlamentarės E. Estrelos siūlomo rezoliucijos projekto „Seksualinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės“ „nauda“ domisi vis daugiau Lietuvos piliečių. Priėmus šią rezoliuciją Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, būtų raginamos užtikrinti vaikų informavimą apie masturbaciją ankstyvame amžiuje (nuo 0 iki 4 metų), kad vaikai iki 6 metų žinotų apie intymius santykius tarp tos pačios lyties asmenų, o iki 9 metų jau turėtų gauti informacijos apie kontracepcijos metodus. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_k=1&p_d=143107]
Svarbu paminėti, kad pritardama E. Estrelos rezoliucijai Lietuvos Respublikos Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Projekte dėstoma, kad lytinio ugdymo paskirtis – teikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, jo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas. Taip pat yra minima, kad lytinis ugdymas gali būti vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Lytinio ugdymo programą, o lytinio ugdymo organizavimo tvarką mokykloje nustatys ir lytinio ugdymo programas tvirtins švietimo ir mokslo ministras [http://www.ekspertai.eu/mapavilioniene-siulo-mokyklose-ivesti-lytini-ugdyma/].
Galima daryti išvadą, kad mūsų vaikais ir jų gerove nori ir gali rūpintis visi: Europarlamento atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, darželių ir mokyklų pedagogai, socialiniai pedagogai, karjeros konsultantai ir t. t. O kur dingsta šeima ir tėvai, vaikams artimiausi žmonės? Tokį klausimą šių metų vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Vaiko teisių apsauga: ar valstybė perims tėvų vaidmenį?“ uždavė aktyvūs Lietuvos Respublikos piliečiai. Konferenciją suorganizavo Lietuvos tėvų forumas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas bei jaunimo sambūris „Pro Patria“.
Renginio metu buvo išsamiai apžvelgiamos Norvegijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos bei Australijos vaiko teisių apsaugos sistemos. Didžiausias dėmesys skirtas Vakarų valstybėse egzistuojančiai praktikai, kai vis dažniau vaikai atimami iš tėvų, t. y. iš biologinės šeimos, ir teisėtai perduodami įtėviams.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko, šiuo renginiu siekiama atkreipti Lietuvos piliečių bei valdžios atstovų dėmesį, kad imantis reformuoti vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje būtų išvengta Vakarų valstybėse dažnai pasitaikančių klaidų.
Tarptautinės konferencijos dalyviams apie Vakarų valstybėse taikomus vaiko teisių apsaugos mechanizmus, jų privalumus bei ydas, pateikdami asmenines patirtis, pasakojo žmogaus teisių ekspertai, vaikų netekusių šeimų atvejus analizuojantys žurnalistai ir šeimų interesus ginantys teisininkai.
Renginį pradėjo „ISADD Lietuva“ direktorė, šeimų konsultantė, edukologė Jurgita Račė, perskaičiusi Australijos intervencinių paslaugų autizmui ir lėtesniam vystymuisi centro direktorės Juros Tender pranešimą. Šiaurės šalių patirtimi dalijosi Šiaurės šalių žmogaus teisių komiteto prezidentė Rubi Harold-Kleson (Ruby Harrold-Claesson), kuri taip pat pateikė skaudžią Švedijos statistiką. Danijos patirtį apžvelgė advokatas iš Danijos Sorenas Bernhardas Lindegardas (Søren Bernhard Lindegaard). Didžiosios Britanijos vaiko teisių apsaugos sistemoje pasitaikančias klaidas pristatė belgų žurnalistė Florenc Belon (Florence Bellone), už žurnalistinį tyrimą „Jungtinė Karalystė: pavogti vaikai“ Europos Komisijos apdovanota prestižiniu Lorenzo Natali prizu.
Renginio metu pranešimus skaitė Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus žmogaus teisių požiūriu apžvelgė V. Budnikas. Apie tai, kokios paramos iš valstybės šiandien pasigenda šeimos, kalbėjo Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė, socialinė pedagogė, buvusi vievietė, šiuo metu gyvenanti ir aktyviai dirbanti Klaipėdoje Kristina Paulikė. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus tėvų požiūriu apžvelgė Lietuvos tėvų forumo atstovas, psichologas Andrius Atas.
Džiugu, kad vaikų ir šeimos temomis domėjosi ir apie tai diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimantas Dagys, Remigijus Šimašius ir Povilas Gylys.
Raginame visus aktyviai domėtis ir išsakyti savo nuomonę tuomet, kai sprendžiama mūsų vaikų ateitis.

Agnė Landžiūtė, bendruomenės „Aktėvystė“ narė



<- Grįžti į atgal