Adventas – laukimo metas

Su baltai pasipuošusiu gruodžiu į mūsų gyvenimus atkeliauja ir advento laikotarpis, kuris į kasdienybę įneša šiltų jausmų.

Elektrėnų parapijos kunigas vikaras Laurynas Visockas, paklaustas, kas yra adventas, atsako: „Adventas žymi keturių savaičių laikotarpį prieš Kalėdas. Pirmiausia – tai laukimas Antrojo Jėzaus atėjimo laikų pabaigoje. Šis laukimas remiasi Jo Evangeliniu pažadu, kuriame mes laukiame Jėzaus Kristaus karalystės įsiviešpatavimo čia, žemėje. Taip pat adventas – džiugus Jėzaus, kuris gimsta tam, kad išganytų žmoniją, laukimas. Adventą turime pasitikti džiugia širdimi, nes laukiame gimstančio Jėzaus, kuris patirs kryžiaus kančią, kad mus išganytų. Šiuo metu mes nurimstame išorėje ir viduje tam, kad Kristus užgimtų mūsų širdyse. Svarbiausia – surasti ramybę bei džiugiai laukti.“
Adventas mums praneša, kad Kalėdos jau ne už kalnų ir kad jau turime pradėti ruošti savo širdis šiai šventei.
Advento sąvoka man visų pirma siejasi su žiema: pirmu sniegu, ilgais bei jaukiais vakarais namuose ir nuo šalčio įraudusiais veidais. Šis laikas taip pat primena, kad aš laukiu gimstančio kūdikėlio Jėzaus ir Jį turiu pasitikti su ramia ir džiaugsminga širdimi. Jau per adventą mano gyvenime prasideda stebuklų metas, kuris teikia didį džiaugsmą.
Kiekvienam žmogui adventas turi vis kitą prasmę. Kai kurie pakalbintieji pasidalijo mintimis apie šio laikotarpio reikšmę jų gyvenime:
„Advento metu nesilaikau ypatingos rimties, tačiau truputį susilaikau. Mano šeimoje krikščioniška advento sąvoka reiškia tik susikaupimą, o pats žodis siejasi su Kalėdomis, šeimos susibūrimais prie bendro stalo ir ilgais pokalbiais“ (Inesa Jokšaitė, mokinė)
„Gruodis... Tai mano mėgstamiausias mėnuo. Kai visi skundžiasi šalčiu ir tamsa, aš į viską žvelgiu atvirkščiai. Galbūt todėl, kad prasidėjęs adventas atneša dvasinės šilumos į mano gyvenimą. Nekantrus laukimas bei susikaupimas yra geriausi dalykai šiuo laiku. Žinoma, nepamirštu pasigrožėti mirgančiai išpuoštomis gatvėmis, parduotuvėmis ir mokykla. Mūsų šeimoje įprasta advento metu namus padaryti jaukesnius, kad vakare būtų gera į juos sugrįžti ir kartu susėsti prie rusenančio židinio su arbatos puodeliu rankoje. Tokiu laikotarpiu aš jaučiu ore sklandančią tyrą dvasią, mane užplūsta geri, šilumos kupini jausmai ir prisiminimai.“ (Aurelija Čygaitė, mokinė)
„Per adventą bandau susilaikyti nuo to, kas man yra nepriimtina, laikytis nuo vaikystės svarbių tradicijų, pavyzdžiui, eglutę namuose puošiame tik prieš pat Kalėdas, kūčiukus kepame namuose. Senųjų lietuviškų advento tradicijų mokėme ir savo vaikus, kurie dabar jau yra suaugę ir gyvena savarankiškai“ (Vygintė Vaišvilienė, mokytoja)
„Adventas man reiškia ramybės ir susikaupimo laiką. Jo metu stengiuosi sukurti jaukią ir šiltą aplinką, kurioje būsiu su savo artimaisiais. Advento laikotarpis praneša, kad ne už kalnų šv. Kalėdos, kuriomis turiu pasidžiaugti kartu su savo šeima. Tuomet stengiuosi užmiršti visus pykčius, palikti nuošalyje savo rūpesčius ir pasinerti į kalėdinės eglutės puošimo džiaugsmą bei dovanų pakavimą.“ (Ieva Zarembaitė, mokinė)
„Adventas man yra laukimo ir ramybės laikotarpis, kai bandau apgalvoti, ką blogo padariau ir ką gera turėčiau nuveikti, kad likęs laikas iki Kalėdų galėtų būti užpildytas tik geromis mintimis. Kai prasideda adventas, suprantu, jog iki mano mėgstamos šventės – Kalėdų liko visai nedaug.“ (Ingrida Samušytė, mokinė)
„Aš adventą suvokiu trejopai. Studijuodama senąsias tradicijas supratau, kad tai – ramus, paslaptingas laikas, kai dvasios iš kito pasaulio lankydavo žmones, bandydavo jiems pakenkti. Nuo piktų dvasių kėslų savo namus, gyvulius, pasėlius žmonės saugojo burtais. Jų labai daug užrašyta etnografinėse knygose. XX amžiaus žmonėms artimesnė krikščioniškoji advento samprata, kai tikintieji keturias savaites iki šv. Kalėdų susilaikydavo nuo linksmybių, ramiai laukdavo kūdikėlio Jėzaus gimimo. Šeimoje, kurioje aš užaugau, ikikalėdinis laikotarpis buvo ramus, tylus laukimas. Netgi eglutę puošdavome tik Kūčių vakarą, o dovanų sulaukdavome tik per šv. Kalėdas. Žinau, kad draugų šeimose nebūdavo nei advento, nei Kūčių, nei šv. Kalėdų – jie laukdavo tik Naujųjų metų.
O kas adventas yra mums, XXI amžiaus žmonėms? Šiomis dienomis tas laikotarpis labiau lydimas ne baimės, ramybės, susikaupimo, laukimo, o chaotiško šurmulio. Galima sakyti, kad XXI amžiuje nuo pirmųjų gruodžio dienų žmonės gyvena linksmai: spindinčios gatvės, šurmuliuojančios mugės, ryškūs prekybos centrai ir vos ne visą mėnesį šventiniai renginiai. Nebeliko ramaus laukimo. Triukšmingas lakstymas iš renginio į renginį, iš vieno prekybos centro į kitą dovanų, dovanų, dovanų. Tokia yra realybė. Didžiulis šurmulys, nesibaigiantys darbai – toks yra ir mano, ir daugumos mano draugų adventas. Labiausiai gaila, kad šiandieninis žmogus – tarsi bėgikas ištisus metus. Mes skubam, bėgam ir neįsiklausom į senąsias tradicijas.“ (Danutė Liutkevičienė, mokytoja)
„Adventas – džiaugsmingo laukimo metas. Man šį laikotarpį norisi įvardinti vilties šviesa tylioje naktyje, kai sieloje sustiprėja Dievo ilgesys. Šį laikotarpį stengiuosi išgyventi su kuo gilesniu įsiklausymu į save, vidine ramybe“. (Reda Ramanauskienė, mokytoja)
Taigi, turbūt pastebėjote, kad adventą kiekvienas aiškina savaip, tačiau visiems jis atneša artėjančių Kalėdų džiaugsmą.

Rimantė Jagelavičiūtė



<- Grįžti į atgal