Švietimo srities naujovės, įsigaliosiančios 2020-aisiais

Šiemet daugelyje sričių mūsų laukia naujovės. Ne išimtis ir švietimas. Numatoma, kad per 2020-uosius bus įgyvendintos bent 7 naujovės – nuo planų kelti mokytojams atlyginimus, iki papildomų kūno kultūros pamokų. Kai kurios naujovės bus pradėtos vykdyti metų pradžioje, kitos mokymo įstaigas pasieks vėliau, nuo rugsėjo 1-osios.

Švietimo srities naujovės, įsigaliosiančios 2020-aisiais

Šiemet daugelyje sričių mūsų laukia naujovės. Ne išimtis ir švietimas. Numatoma, kad per 2020-uosius bus įgyvendintos bent 7 naujovės – nuo planų kelti mokytojams atlyginimus, iki papildomų kūno kultūros pamokų. Kai kurios naujovės bus pradėtos vykdyti metų pradžioje, kitos mokymo įstaigas pasieks vėliau, nuo rugsėjo 1-osios.

Didės švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimai

Kaip numatoma švietimo bendruomenės ir valdžios atstovų pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, mokytojų (bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo) pareiginė alga nuo 2020-ųjų rugsėjo 1-osios bus vidutiniškai 10 proc. didesnė nei 2019-aisiais. Skaičiuojama, kad vidutiniškai mokytojų atlyginimas gali didėti iki 100 eurų į rankas.

Atlyginimai kils ir mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Nuo rugsėjo 1-osios jų atlyginimai susilygins su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais ir bus daugiau kaip 30 proc. didesni. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, atlyginimai ikimokyklinio ugdymo pedagogams didės iki 300 eurų arba apie 500 eurų iki mokesčių.

Specialiųjų pedagogų atlyginimai bus vidutiniškai 6,4 proc., o psichologų ir socialinių pedagogų beveik 4 proc. didesni nei 2019-aisiais.

Mokyklų vadovų atlyginimai bus vidutiniškai 1,73 proc. didesni nei 2019-aisiais. O įvertinus ir nuo 2019-ųjų rugsėjo 1-osios tarnybinių atlyginimų koeficientams pakeisti skirtus asignavimus, bendras padidėjimas, palyginti su atlyginimu, gautu iki 2019-ųjų rugsėjo 1-osios, sudarys vidutiniškai 5,5 proc.

Kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai (pavyzdžiui, koncertmeisterio ir akompaniatoriaus) didės vidutiniškai 35 proc. Toks didėjimas atsiranda dėl to, kad dabar yra nustatyti platūs pareiginių algų koeficientų intervalai, kurie nuo 2020 m. sausio 1 d. naikinami, paliekant maksimalų koeficientą.

Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nuo 2020-ųjų rugsėjo 1-osios bus vidutiniškai 10 proc. didesni nei buvo 2019-ųjų rugsėjo 1-ąją.

Papildoma kūno kultūros pamoka

Nuo šių metų rugsėjo įvedama dar viena privaloma fizinio ugdymo pamoka septintokams. Iš viso jie turės 3 pamokas per savaitę. Pradinukams ir šeštų klasių mokiniams jau 2019 mokslo metais įvestos 3 fizinio ugdymo pamokos. Palaipsniui bus didinamas šių pamokų skaičius ir kitoms klasėms.

Turinio atnaujinimas

Tęsiamas ugdymo turinio atnaujinimas: bus suformuotos ir pradės dirbti darbo grupės dalykų bendrosioms ugdymo programoms atnaujinti.

Kitokios priėmimo į profesinį mokymą taisyklės

2020 m. priėmimas į profesines mokyklas vyks ne tik vasarą kaip įprasta – pirmasis jo etapas bus organizuojamas jau sausio pabaigoje – vasario pradžioje, kad iš aukštųjų mokyklų per pirmąjį semestrą iškritę studentai galėtų iškart pradėti mokytis profesinio mokymo įstaigose neprarasdami pusės metų.

Nemokamo aukštojo mokslo prieinamumas

Seimas nemokamoms bakalauro studijoms įgyvendinti 2020 m. numatė papildomus 4 mln. eurų, tai leis gerokai padidinti aukštojo mokslo prieinamumą – didės valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Konsoliduojami universitetų ištekliai siekiant kokybiškų studijų ir mokslo

Vykdant universitetų tinklo optimizavimo planą, Šiaulių universitetas reorganizuojamas jį prijungiant prie Vilniaus universiteto. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija vykdys veiklą kaip vienas iš trijų nacionalinių pedagogų rengimo centrų. Į besijungiančius Vilniaus ir Šiaulių universitetus investuojama 46 mln. eurų – iki 32 mln. eurų ES investicijų ir apie 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto.

Telkiamas mokslo institutų potencialas pertvarkant jų tinklą

Trys mokslo tyrimų centrai – Fizinių ir technologijos mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras – ir Fizikos instituto Mokslo ir technologijų parkas kuria Mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją (RTO), telksiančią šalies taikomojo mokslo potencialą siekiant plėtoti aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorių.

Trys socialinių mokslų institutai – Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos teisės institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – reorganizuojami juos sujungiant į Lietuvos socialinių mokslų centrą. Tai leis sutelkti kritinę tyrėjų masę, gerinti veiklos kokybę, stiprinti tarptautiškumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.



<- Grįžti į atgal