V respublikinis Semeliškių tapybos pleneras

Nenusakoma meno galia, kuomet į vieną vietą susirenka bendraminčiai, dailės profesionalai. Rugpjūčio 8–14 dienomis aštuoni garsūs Lietuvos tapytojai susirinko į V respublikinį Semeliškių tapybos plenerą. Pirmąją dieną menininkams organizavome apžvalginę ekskursiją po Semeliškes, kur jie turėjo galimybę susipažinti su miestelio istorija, jo architektūriniais ir gamtos objektais. Kai kurios jų detalės ar tiesiog smulkmenos, kurių kasdieniame gyvenime dažnai nepastebime, tapo kuriamų darbų įkvėpimo šaltiniu ir gulė ant drobių. Tapytojus tą savaitę galėjome sutikti įvairiose Semeliškių miestelio vietose ir stebėti jų kuriamų paveikslų procesus.

Pasibaigus V tapybos plenerui, dailininkai maloniai sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kas šįkart juos sužavėjo Semeliškėse, gal ką netikėto atrado, ir pakomentuoti, kas pavaizduota jų tapytuose paveiksluose.

Adelė Kasputienė (Vievis; 2018, 2019, 2020, 2021, 2022): „Semeliškės – nuostabaus grožio miestelis su jį supančiais pasakiškais gamtovaizdžiais, puikiais žmonėmis ir išpuoselėtomis sodybomis. Kaskart atvykusi į Semeliškes pagalvoju, kiek dar daug čia matau motyvų kūrybai, kiek daug emocijų iššaukia saulėtekiai, saulėlydžiai, rūkai, lietus ir vaivorykštė, kai apglėbia miestelį. Mintyse peržiūriu savo ir kolegų dailininkų tapybos darbus, sukurtus per 5 plenerus, ir pagalvojau, kiek daug dar nesukurta, neužfiksuota, kokios nuostabios Semeliškės – įkvėpimo šaltinis. Šiais metais nutapiau seno žydų namo fragmentą. Stengiausi įamžinti tai, kas sena, kas labai kinta ir nyksta. Ankstesniuose pleneruose tapiau darbą, kurį pavadinau „Langas Semeliškėse“. Šiandien jau to lango nėra, jis išbyrėjo. Pleneruose sukurti darbai fiksuoja miestelį ir jo kaitą, istoriją, kūrėjo emocijomis išgyventą aplinką. Dėkoju visiems plenerų dalyviams už puikius tapybos darbus. Norėčiau, kad būtų galimybė išleisti albumą „Semeliškės tapyboje“. Tokį leidinį norėtųsi matyti ateityje, o dabar sukasi mintis apie katalogą, kuriame būtų atspausdinti visų autorių, dalyvavusių Semeliškių pleneruose, darbai. Linkiu neišsenkančios energijos mieliems, kūrybingiems žmonėms, organizatoriams Silvijai ir Antanui Bielskiams. Jų dėka jau daug kartų vyko visų laukiamas festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ ir penki plenerai. Manau, kad jų geri norai pildysis, taps tikrove ir džiugins bendruomenę.“

Asta Radimonienė (Lentvaris; 2018, 2019, 2020, 2021, 2022): „Ypatingi sentimentai sieja mane su Semeliškėmis. Čia buvau jau penkis plenerus. Miestelis kupinas slėpiningų istorijos paslapčių, mielų ir rūpestingų gyventojų. Kiekvienais metais pasitinka ir išlydi žydinčių gėlių spalvinėmis fiestomis. Visuomet sunku išeiti iš užburiančios miestelio auros ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Semeliškes, kaip ir visa, keičia laiko tėkmė. Miestelis gražėja, atsiranda naujų kultūrinių erdvių. Koncertai, kultūriniai susitikimai vykstantys gyventojų kiemuose (Bielskių kiemas). Kultūrinė aura tarsi rūkas virš Strėvos, nusileidžia virš miestelio. Savo paveiksle „Geltoni medžiai“ šį kartą tapiau seną tiltelį per Strėvą. Laiko tėkmė nesustabdoma. atsiranda nauji tiltai, nauji sprendimai, ir tik atsiminimai primena praeitį.

Apie planus – rugsėjo mėnesio pradžioje laukia autorinė tapybos paroda Lentvario viešojoje bibliotekoje ir degančios rudens spalvos.“

Ojaras Mašidlauskas (Trakų Vokė; 2018, 2019, 2020, 2021, 2022): „Mano paveiksle užsiminta, kad šie, 2022-ieji metai, skirti Semeliškių varpui, nuliedintam 1442-aisiais. Vandenyje išlaikoma visa istorinė medžiaga apie Semeliškes, ateis laikas, kai mokslas galės iš vandens perskaityti visą istoriją ir net šiuos plenerus, visus atgarsius ir pleneristų pasipliuškenimus ežere. Visa tai mato Laurynas su Roku. Pleneras buvo puikus. Geras surinktas kolektyvas, skanus maistas. Žodžiu – viskas puiku!“

Jonas Lenkutis (Vilnius; 2021, 2022): „Esu laimingas gerai organizuotu susitikimu su kolegomis, malonu buvo pamatyti ir pasiklausyti talentingų festivalio svečių, džiaugiuosi organizatorių svetingumu, krašto pažinimu. Tapybos darbuose savomis išraiškos priemonėmis ir maniera stengiuosi perteikti charakteringus Semeliškių vaizdus.“

Arūnas Jonas Miliukas (Vilnius; 2019, 2021, 2022): „Pleneras Semeliškėse praėjo, kaip visada, puikiai. Pastabų jokių neturiu. Viskas tvarkoje. Mano paveikslas yra abstraktus, kiekvienas žiūrovas jame gali rasti tik jam skirtą siužetą. Laisvė vaizduotei!“

Ramūnas Krupauskas (Vilnius; 2022): „Semeliškėse lankiausi pirmą kartą, labai sužavėjo gamtinis landšaftas, naujakurių namai, tvarkingas solidus gimnazijos kiemas, Strėvos upė ir viduramžius menanti miestelio istorija. Labai patiko ūkiškai sutvarkytas ežero paplūdimys! Ir pats ežeras! Labiausiai netikėta buvo tigrų siluetai centrinėje miesto dalyje ir dar cerkvės fone. Plenerą palikau su pakilia nuotaika, nes produktyviai praleidau laiką puikiu oru, labai malonūs įspūdžiai iš Semeliškių miestelio festivalio šventės.

Mano paveikslas pavadintas „Tigro metai“. Jis apie 2022-uosius. Apie agresiją nuo rytų, cerkvės fone...“

 

Lorita Tamulevičiūtė (Vilnius; 2022) – profesionali dailininkė, baigusi Vilniaus dailės akademijos studijas (1991). Jau trisdešimt metų dalyvauja parodose, yra surengusi ne vieną personalinę parodą, pirmoji 1992. Nuolat dalyvauja grupinėse SPD (slaptoji piešiančiųjų draugija) parodose, lavina piešimo įgūdžius ir eksponuoja savo piešinius iš natūros. Yra plenerinės tapybos šalininkė, stebi gamtą ir ją interpretuoja. Pasak Loritos, jos kūryba labai įvairi. Tai aliejinės ir akrilinės tapybos darbų ciklai, nuo realių gamtos vaizdų iki abstrakčių kompozicijų, akvarelės bei piešiniai. Semeliškių plenere dalyvavo pirmą kartą.

Semeliškėse lankiausi ir anksčiau. Šįkart sužavėjo gyventojai, jų bendrystė, spinduliuojanti šviesa veiduose. Netikėta buvo sužinoti apie gaisrą, kilusį bendruomenės „Strėva“ namuose... Savo paveiksle „Semeliškių metamorfozės“ stengiausi perteikti tą šviesą, kurią jutau, peržengus bendruomenės namų slenkstį. Baltišką pradą, kurio neįmanoma sunaikinti, keičiantis pastato šeimininkams.“

Romas Žmuidzinavičius (Lentvaris; 2020, 2021, 2022), garsaus dailininko Antano Žmuidzinavičiaus giminaitis, gimė 1952 m. liepos 21 d. Varėnoje. Mokėsi Vilniaus dailės mokykloje ir Maskvos dailės universitete. Nuo 1978 m. rengia parodas, dalyvauja pleneruose. Dirbo restauratoriumi, prisidėjo prie Šv. Jonų bažnyčios ir Verkių dvaro restauracijos. Dailininko paveikslai pasižymi savita daugiasluoksne tapybos technika. Jo darbuose dažni gamtos virsmo, miestų ir religiniai motyvai. Originalius R. Žmuidzinavičiaus peizažus, miestų motyvus galima pavadinti netradicine mistifikuota tapyba. Jie išsiskiria spalvų intensyvumu, sodriais potėpiais, kurie iškyla iš paveikslo plokštumos. Dailininko darbų yra įsigiję kolekcionieriai iš Vokietijos, Belgijos, Švedijos, JAV ir kt. 2015 m. tapytojui suteiktas meno kūrėjo statusas. Semeliškių tapybos plenere dailininkas dalyvavo trečią kartą.

Dailininko darbas „Aušros varpeliai“. „Tai tarsi švytintys Semeliškių lašeliai, kurie, kaip varpeliai auštant atsispindi Strėvos upėje“, – apie savo kūrinį sako R. Žmuidzinavičius.

Respublikinių (2018; 2021; 2022), Tarptautinių (2019; 2020) Semeliškių tapybos plenerų istorija

 

Sekant Vievio plenerų  pavyzdžiu, talkinant tapytojai Adelei Kasputienei, 2018 m. Semeliškių festivalyje „Nuo Lauryno iki Roko“ (festivalis vyksta visą savaitę rugpjūčio mėnesį) nutarėme surengti I respublikinį tapybos plenerą Semeliškėse. Plenero organizavimo lūkesčiams pasiteisinus, nutarta jį tęsti ir organizuoti kasmet.

Plenero dalyviai gyvena Parapijos namuose. Tapytojai visą savaitę įvairiose erdvėse tapo Semeliškių miestelio ir jo apylinkės vaizdus, architektūros paminklus, Šv. Lauryno bažnyčią.

Festivalių metu tapytojų darbai eksponuojami bendruomenės „Strėva“ namuose, jų prieigose, Silvijos ir Antano Bielskių sodyboje, prie Parapijos namų. Viešos tapytojų darbų parodos jau buvo eksponuojamos Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Elektrėnų kultūros centre, Elektrėnų savivaldybės patalpose, Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijoje. Personalinės Adelės Kasputienės ir šviesaus atminimo Augenio Kaspučio parodos, kuriose buvo eksponuojami ir Semeliškių plenerų darbai, buvo surengtos Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Rugsėjo mėnesį Semeliškių seniūnijos patalpose bus eksponuojama V tapybos plenero dalyvių darbų paroda.

2018–2022 metais Semeliškių pleneruose dalyvavo 43 dailininkai.

 

Ateities planai

Surengus penkis tapybos plenerus, nesiruošiame sustoti, manome, kad plenerus patobulinus, pakoregavus, organizuosime juos ir kitąmet. Susikaupus dideliam tapybos darbų skaičiui ateina metas visa tai sudėti į albumą, kuris liktų istorijai. Tai būtų pagrindinis mūsų, plenerų organizatorių, ateities planas, kurį, surėmę pečius su dailininkais, bandysime įgyvendinti.

Sėkmės Jums kūrybiniuose procesuose ir... iki kitų susitikimų Semeliškėse!

Už paramą organizuojant V tapybos plenerą dėkojame Elektrėnų savivaldybei.

Plenerų kuratorė Silvija BIELSKIENĖ



<- Grįžti į atgal