Teisininko Egidijaus Kiero komentaras: Atsakomybė už karantino nesilaikymą

2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. Karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą, todėl žmonėms daug klausimų sukėlė ne tik įvesti ribojimai, tačiau ir atsakomybė už tų ribojimų nesilaikymą.

Teisininko komentaras

Teisininko Egidijaus Kiero komentaras: Atsakomybė už karantino nesilaikymą

2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. Karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą, todėl žmonėms daug klausimų sukėlė ne tik įvesti ribojimai, tačiau ir atsakomybė už tų ribojimų nesilaikymą.

Nesilaikant karantino režimo metu Vyriausybės įvestų ribojimų gali būti taikoma tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė. Kokia atsakomybės rūšis bus taikoma, priklausys nuo asmens padarytų veiksmų pavojingumo visuomenei, t. y. administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingus veiksmus, o baudžiamoji – už itin pavojingus veiksmus.

Kada taikoma administracinė atsakomybė?

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, kurio pagrindu ir paskelbtas karantininis režimas bei nustatyti atitinkami ribojimai. Pavyzdžiui, Vyriausybės paskelbtame nutarime yra nurodyta, jog karantino metu draudžiama teikti grožio paslaugas, draudžiama viešojo maitinimo įstaigų veikla (išskyrus maistą išsinešti), pažeidus šiuos draudimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė numatyta minėtame straipsnyje, ir tai pažeidėjui užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų, o baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimties iki šešių šimtų eurų.

Jei asmens veiksmai pažeidžiant karantino režimą sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, taikoma dar griežtesnė administracinė atsakomybė, numatyta (ANK) 45 straipsnio 3 dalyje. Kitaip tariant, jei asmuo, pavyzdžiui, grįžęs iš užsienio šalies nesilaiko saviizoliacijos reikalavimo, savavališkai pasišalina iš gydymo įtaigos, atsisako tirtis dėl pavojingos ligos ir dėl tokio jų elgesio atsirado pavojus išplisti pavojingai ligai, tiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Kada taikoma baudžiamoji atsakomybė?

Baudžiamoji atsakomybė asmenims gali būti taikoma už dar pavojingesnius visuomenei karantino režimo pažeidimus, kai asmens veiksmai sukėlė ar galėjo sukelti rimtas pasekmes žmonių sveikatai.

Lietuvos Baudžiamojo kodekso (BK) 277 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija.

Taigi siekiant asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę būtina nustatyti konkrečius padarinius, t. y. kito asmens ar kitų asmenų susargdinimą ar epidemijos kilimą. Tokiems atvejams galima priskirti, kai asmuo nesilaikydamas saviizoliacijos užkrečia kitus asmeninis. Tokie asmenys gali būti baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Sunkesnė baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmenims, kurie būdami medicinos įstaigos informuoti apie savo ligą ir įspėti dėl apsaugos priemonių, sąmoningai jų nesiėmė ir, pavyzdžiui, lankydamiesi viešose vietose, pasišalindami iš gydymo įstaigos, bendraudami su kitais asmenimis ir pan., sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga. Tokie asmenys gali būti baudžiami viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, arba areštu.

Svarbu paminėti, jog baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai žmogus elgėsi neatsargiai, t. y. jei jis tyčia susargdino kitą žmogų, jis jau bus baudžiamas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie nustato atsakomybę už tyčinį asmenų sveikatos sutrikdymą.

Svarstomas atsakomybės sugriežtinimas

Šiuo metu Vyriausybė parengė ir pateikė teismui tvirtinti Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriuos patvirtinus Seimui, atsakomybė už karantino režimo nesilaikymą bus dar labiau griežtinama.

Įsigaliojus įstatymo pataisai, administracinė atsakomybė užtrauktų baudą nuo 500 iki 1 500 eurų fiziniams asmenims ir nuo 1 500 iki 6 000 eurų juridiniams asmenims ir jų vadovams.

Tuo tarpu Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta griežtinti atsakomybę asmenims, kurie yra medikų informuoti apie užkrečiamą ligą, tačiau nesilaikė karantino sąlygų. Jiems grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Jeigu dėl tokio asmens neatsakingo elgesio užkrečiama liga išplis ir užsikrės kiti asmenys, tuomet jam bausmė būtų dar griežtesnė – bauda, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.

Taigi, ar asmeniui pažeidusiam karantino režimą bus taikoma administarcinė ar baudžiamoji atsakomybė, priklauso nuo sukeltų padarinių ir veikos pavojingumo. Šiuo metu dėl tokių veikų yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau teisminė praktika šiais klausimais dar tik formuojasi.

Egidijus KIERAS,

advokato padėjėjas



<- Grįžti į atgal