Tegul šventinė dvasia neužgęsta mūsų sielose

Trijų Karalių dieną dažniausiai užgesinamos Kalėdų eglės miestų aikštėse, nupuošiamos šventinės eglutės namuose ir įstaigose. Vieni tai atliko vakar – tikrąją Trijų Karalių dieną, kiti tai darys sekmadienį.

Trijų Išminčių šventė

Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus pasveikinti ėję trys bibliniai vyrai iš tiesų buvo ne karaliai, o trys Rytų išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Danguje suspindus ryškiai žvaigždei, išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo, kad tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę. Taigi jie keliavo pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus. Su savimi keliautojai nešėsi karališkų dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Simboliškai per Tris Karalius bažnyčiose šventinami smilkalai ir kreida, kuria virš durų užrašomos trys pirmosios karalių vardų – Kasparo, Merkelio (Melchioro) ir Baltazaro – raidės ir trys kryželiai. Žmonės duris ženklina tam, kad pro jas neįeitų blogis, piktoji dvasia. Tai tarytum namų užraktas. Bažnyčia skelbia, kad čia gyvena krikščionis, jeigu žmonės duris pažymi šiuo ženklu, tai turėtų būti ir dvasios ženklas. Ženklas, kad šių namų durys yra atviros tiems, kam reikia paguodos, pagalbos. Žmonės, kurie pasiruošę padėti visiems. Tai gerumo, dosnumo, dalijimosi ženklas. Kiekvieną priimti kaip Kristų.

Kas tie Išminčiai?

Senovės Persijos, Babilono ir Medijos (dabartinis Iranas) religinės hierarchijos nariai, mokslininkai, astrologai, įgudę aiškinti sapnus. Jie susidurdavo su žydų diaspora ir iš jų sužinojo apie Senojo Testamento pranašystes, susijusias su Mesijo atėjimu, taip pat ir apie „mesijo žvaigždę“ (Sk 24, 17). Nuo ankstyviausių Bažnyčios dienų jie buvo laikomi žmonijos rasių atstovais: Europos, Azijos ir Afrikos. Dievas jiems parodė, kad Kristus gimė ne vien kaip žydų karalius, bet kaip visų tautų Viešpats ir gelbėtojas. Bėgant amžiams, susiformavo tam tikras šių išminčių įvaizdis, Vakarų tradicija jiems davė vardus Kasparas („Lobio šeimininkas“), Merkelis („Karalius“) ir Baltazaras („Saugok karalių“). Merkelis, kilęs iš Nubijos, – senyvas vyras, barzdotas ir pražilęs, Viešpačiui atnešė aukso; Kasparas, jaunuolis pačiame jėgų žydėjime, dovanodamas smilkalus, pagerbė Kristaus dieviškumą. Juodaodis Baltazaras, vidutinio amžiaus vyras, Kūdikėliui atnešė miros – Žmogaus Sūnaus marumo simbolį.

Minėjimo tradicijos

Krikštų/Trijų Karalių šventės paprotys sodybos statinių duris ir net svarbius namų apyvokos daiktus ženklinti trimis kryžiukais siejamas su minėtu trijų Šienpjovių žvaigždžių, pagal kurias buvo nustatomas dienos pailgėjimas po Kalėdų, sureikšminimu. Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai – Atarašai bei Krikštai. „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus.

Atėjus krikščionybei ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji karalių personažai. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras).

Įdomu tai, jog Šventame Rašte išminčių vardai neminimi, ir tik vėliau susiformavo tradicija vadinti juos Kasparu, Merkeliu (Melchioru) ir Baltazaru. Prie vardų rašomas „pliusas” yra kryželis, kuris pabrėžia išminčių šventumą. Kryželis – aliuzija į tų asmenybių sakralumą, o ne sumavimo ženklas. Kartais kryželis net rašomas virš raidės ir paženklinus visas tris raides susidaro tarsi karūna, nes Išminčiai vadinami ir Karaliais.

Eikime kartu prie Gelbėtojo lopšio

Tegul šventinė dvasia neužgęsta mūsų sielose, juk duris šventinta kreida ženkliname visiems metams, iki kitos žvaigždės suspindėjimo danguje. Eikime kartu su Trimis karaliais prie Gelbėtojo lopšio, padovanokime Jam meilės auksą, maldos smilkalus ir pasiaukojimo mirą!

Pagal įvairių šaltinių informaciją parengė

Silvija BIELSKIENĖ



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų