Sausio 13-ąją dešimtą kartą įteikta Laisvės premija

1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus.

Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus, ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi.

Sausio 13 d. 12 val. prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Šiemet pagrindinis Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginys dėl COVID-19 pandemijos surengtas atviroje erdvėje.

Minėjime, kuris prasidėjo Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, žodį tarė LR prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Nepriklausomybės aikštėje įteikta 2021 m. Laisvės premija pagrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupijos vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei. Ceremonijoje kalbėjo Seimo laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ir Laisvės premijos laureatė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Bernadeta Mališkaitė.

Apie Laisvės premiją, Laisvės premijos laureatai

Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos nepriklausomybę dvidešimtmetį ir pagerbdamas 1991 metais žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei pabrėždamas poreikį toliau skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą, teisinės valstybės kūrimą ir lygiateisį bendradarbiavimą Rytų ir Vidurio Europoje, 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu įsteigė Laisvės premiją. Šia premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija iškilmingos ceremonijos metu įteikiama Lietuvos Respublikos Seime, Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Ceremonijos metu įteikiamas diplomas ir skulptorės Joanos Noreikaitės sukurta Laisvės statulėlė. Statulėlė yra sukurta pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, tapusį Lietuvos valstybingumo simboliu. Šis paminklas buvo atidengtas 1928 m. laikinojoje sostinėje Kaune, minint dešimtąsias Lietuvos nepriklausomybės metines. Sovietų okupacijos metais paminklas buvo sunaikintas, tačiau Atgimimo metais atkurtas ir iškilmingai atidengtas 1989 m. vasario 16-ąją.

Pirmasis Laisvės premijos laureatas buvo išrinktas 2011 metų pabaigoje, o pirmoji Laisvės premijos įteikimo ceremonija vyko 2012 m. sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dieną. Nuo tada Laisvės premija, kasmet įteikiama Laisvės gynėjų dieną. Išimtis – 2016 metai. Tąkart, Lietuvos Respublikos Seimui nepatvirtinus 2015 m. Laisvės premijos laureato, 2016 m. sausio 13 d. Laisvės premija nebuvo teikiama. Tačiau 2017 metų Laisvės gynėjų dieną buvo įteiktos dvi Laisvės premijos – dviem 2016 metų Laisvės premijos laureatams.

Laisvės premijos laureatai:

2021 metų Laisvės premijos laureatai – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiasis redaktorius, Telšių vyskupas emeritas Jonas BORUTA SJ, šio leidinio bendradarbės Bernadeta MALIŠKAITĖ SJE ir Gerarda Elena ŠIULIAUSKAITĖ SJE (premija įteikta 2022 m. sausio 13 d.).

2020 metų Laisvės premijos laureatė – Baltarusijos demokratinė opozicija (premija įteikta 2021 m. sausio 13 d.).

2019 metų Laisvės premijos laureatas – Lietuvos atgimimo istorijos metraštininkas, Miško brolių draugijos įkūrėjas Albinas KENTRA (premija įteikta 2020 m. sausio 13 d.).

2018 metų Laisvės premijos laureatai – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė: Jonas ABUKAUSKAS, Vytautas BALSYS, Jonas ČEPONIS, Juozas JAKAVONIS, Bronislovas JUOSPAITIS, Jonas KADŽIONIS, Juozas MOCIUS (premija įteikta 2019 m. sausio 13 d.).

2017 metų Laisvės premijos laureatė – Lietuvos laisvės gynėja, politinė kalinė, pogrindinės spaudos platintoja ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbė, vienuolė Nijolė SADŪNAITĖ (premija įteikta 2018 m. sausio 13 d.).

2016 metų Laisvės premijos laureatas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas – aukščiausias 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos pareigūnas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas LANDSBERGIS (premija įteikta 2017 m. sausio 13 d.).

2016 metų Laisvės premijos laureatas – vienas iš liberalios krypties lietuvių išeivijos visuomeninės organizacijos „Santara-Šviesa“ lyderių, Respublikos Prezidentas Valdas ADAMKUS (premija įteikta 2017 m. sausio 13 d.).

2014 metų Laisvės premijos laureatas – disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, žurnalistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas MICHNIKAS (premija įteikta 2015 m. sausio 13 d.).

2013 metų Laisvės premijos laureatas – politinis kalinys, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika steigėjas“ ir redaktorius, arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ (premija įteikta 2014 m. sausio 13 d.).

2012 metų Laisvės premijos laureatas – politinis kalinys, rezistencijos dalyvis, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir vadovas Antanas TERLECKAS (premija įteikta 2013 m. sausio 13 d.).

2011 metų Laisvės premijos laureatas – kovotojas už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjas, Rusijos disidentas Sergejus KOVALIOVAS (premija įteikta 2012 m. sausio 13 d.).

Parengta pagal LR Seimo informaciją



<- Grįžti į atgal