Romansų vakaras „Aistra begalinė, daina nemari“

Po ilgos pertraukos gegužės 15-ąją Elektrėnų kultūros centre vyko romansų vakaras, sukvietęs žiūrovus į šiltą, jaukų, meile alsuojantį dainų vakarą. Renginį vedė Gintas ir Sigita Remeikos. Pradėję nuostabiomis eilėmis apie meilę, kuri dažniausiai netikėtai, lyg iš dangaus, mus užklumpa, išaukština, suartina, kartais kankina, bet dažniausiai padaro geresnius, į sceną kvietė romansų atlikėjus: Elektrėnų kultūros centro folklorinį ansamblį „Runga“, vadovė Vita Norkūnienė; Gilučių moterų ansamblį „Obelėlė“, vadovė Diana Narušienė; Joniškio grupę „Ašalia“, vadovė Rita Kipšaitė-Balčiūnienė; Akmenės kultūros namų romansų grupę „Akmenės vyrai“, vadovas Alvydas Vaičiakauskas; Kauno kapelą „Smilga“, vad . Kajetonas Bačkutis.

Silvija BIELSKIENĖ

Romansas – ypatingas žanras

Romansai ir meilė – neatsiejami, nes tekstuose dažniausiai dominuoja jausmingos meilės istorijos, melodingumas, kitam ar kitai atiduota širdis, pradingusi meilė, ryžtas amžinai mylėti, mirties su mylimuoju pasirinkimas. Romansas iš esmės melodramiškas, juo siekiama sugraudinti, sujaudinti, paliesti širdį. Romansas, kaip pasakojamosios dainos žanras, susiklostė Renesanso epochoje, ir kaip lyrinis eilėraštis, kuriam rašoma muzika, išplito 18–19 a. Europos šalių literatūroje. Lietuvoje, kaip liaudies vokalinės muzikos žanras, romansas plito nuo 20 a. pradžios.

Šauniausi renginio atlikėjai

Lyriškas, jausmingas, romantiškas, graudžias meilės istorijas dovanojo patys šauniausi renginyje dalyvavę atlikėjai, ansambliai, atvykę iš Joniškio, Akmenės, Kauno. O mūsų savivaldybei atstovavo Elektrėnų kultūros centro folklorinis ansamblis „Runga“ ir Gilučių moterų ansamblis „Obelėlė“, kurioms gitara pritarė Adolfas Blažonis.

Joniškio grupė „Ašalia“, susikūrusi 2002 m. Kolektyvo repertuare − romansai, liaudies dainos bei šiuolaikiška jų interpretacija, sava kūryba. Muzikantai groja gitaromis, violončele, smuiku, pianinu, akordeonu, lumzdeliu, būgneliu. Grupės nariai į repeticijas susirenka vedini noro dainuoti, muzikuoti, o visa tai puikiai atskleidžia žmonių kūrybiškumą, bendravimo džiaugsmą. Minėdami grupės 10-metį, išleido CD ,,Iš versmės man atnešk tą mėnulį“, kuriame 20 labiausiai pamėgtų romansų. ,,Ašalia“ aktyviai koncertuoja rajoniniuose bei respublikiniuose renginiuose, LRT laidoje ,,Duokim  garo“.

Romansų grupė „Akmenės vyrai“, gyvuojanti jau 24 metus, groja romansus, kitų žanrų muziką, koncertuoja miestų ir miestelių šventėse, romansų vakaruose, Akmenės kraštui atstovavo Lenkijoje. Alvydas Vaičiakauskas – kolektyvo vadovas, gitaristas, grojantis mandolina. Jis ir pagrindinis vokalistas, ir dainų kūrėjas, daugelio rajono meno mėgėjų kolektyvų vadovas. Be vadovo, grupėje dainuoja ir groja dar keturi vyrai: Stanislovas Altukavičius, Algimantas Lakačauskas, Rimantas Gintauskas, Rimantas Rimkus.

Kauno kapela „Smilga“, pradėjusi groti 2010 metais, susibūrė iš meilės liaudies muzikai, ypač romansams. Kolektyvas atlieka ir autorines dainas. Per tą laiką grojo įvairiuose festivaliuose, koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Savotiška vizitine kortele tapo Liudvikos Meškauskaitės daina „Jazminai“, kurią pamėgo ir kiti kolektyvai. Kapela – nuolatinis laidos „Duokim garo“ dalyvis. Ta meilė muzikai ir klausytojų aplodismentai paskatina rasti laiko repeticijoms, nors gyvename skirtingose vietose ir tolokai vieni nuo kitų. Kapeloje groja penki muzikantai (armonika, smuikas, gitara, basedlė, būgnas). Kapelai vadovauja armonika grojantis Kajetonas Bačkutis.

Gilučių etnografinis moterų ansamblis „Obelėlė“ savo veiklą pradėjo 1988 m. Ansamblietės puoselėja etnokultūros dvasią, papročių ir tradicijų tęstinumą, per dainas parteikdamos jausmus bei mintis apie savo krašto žmonių džiaugsmus, vargus, išgyvenimus, darbus.  Kolektyvas dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, dainų šventėse, o 2000 m., tarpininkaujant etnomuzikologei Loretai Sungailienei, Lietuvos liaudies kultūros centre buvo įrašytos ansamblio dainos. Didžiąją dalį „Obelėlės“ repertuaro sudaro aukštaičių ir dzūkų krašto kalendorinės, darbo, apeiginės liaudies dainos. Ansamblio dainos pasiekia kiekvieno besiklausančio širdį ir paliečia tautinės dvasios stygas, primindamos apie lietuvių tautos kūrybos lobius.

Elektrėnų folklorinis ansamblis „Runga“ susibūrė prieš trisdešimt metų. Tai buvo jaunų entuziastų grupė, kuri stengėsi skleisti tautiškumą, puoselėti senąsias tradicijas, kelti į aukštį lietuvybės ugnelę šiame internacionaliniame tarybiniame mieste. Dainavo visų regionų dainas. Vėliau, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo propaguoti Dzūkijos regiono (kurio pakrašty gyvena) ir Elektrėnų krašto dainas, papročius. Tada ir pasivadino „Runga“, nes Runga – tai upelis, tekėjęs mūsų žemėje iš šaltinių prieš saulę ir turintis mistinių galių. Kolektyvas tikisi, jog jų veikla – tai tas puoselėjamas grūdas, palaikantis tautos gyvastį.

Kolektyvai, dovanoję gražiausius savo kūrinius, buvo sukviesti į sceną. Jiems dėkojo, padėkas ir dovanas teikė renginio siela, scenarijaus autorė Vida Ališauskienė, Elektrėnų savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vedėja Vaida Davidavičienė.

 

Taip išsiilgę bendravimo, gyvai atliekamų kūrinių, žiūrovai kartu dainavo, dalijosi mintimis. Išsiskirstė tardami „iki pasimatymo!“ Ir tegul pildosi renginio vedėjų dovanota odė gyvenimui:

Gyvenime, pakelk mane ant rankų, kad pamatyčiau plaukus tuos, kuriuos aš glostau,

Kad pamatyčiau tas akis, kurios mane ramina, kad pamatyčiau lūpas tas, kurios kartoja mano vardą,

Kad pamatyčiau širdį tą, kuriai priklauso visa, ką aš galėčiau padėti gyvenimui prie kojų...



<- Grįžti į atgal