Ralis „Mototourism Sprint 2021 Vilnius–Kaunas“ vedė per Semeliškes

Savaitgalį Vilniuje prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos startavo, o Kaune finišavo, unikalus tradicinis ralis „Mototourism Sprint 2021 Vilnius–Kaunas“ intelektualams ir istorijos mylėtojams, vienintelis plačiai keliantis Valstybinės reikšmės temas: Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus.

Silvija BIELSKIENĖ

Daugiau kaip 600 intelektualių motociklininkų keliavo specialiai šiam renginiui parengtu maršrutu. Dalyviai gilinosi į Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą, partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimą bei jo knygą „Partizanai“. Taip pat lankėsi Lietuvos centriniame archyve, nes Lietuvoje minimi archyvų metai; užsuko į Chodkevičių rūmus, nes šalyje minimi ir karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus, išgarsėjusio XVII amžiaus Salaspilio ir Chotyno mūšiuose, metai. Į maršrutą buvo įtrauktos ir Semeliškės. Pagal užduotį reikėjo surasti namą, kuriame prieš 90 metų gyveno žydas Šimelis su dukromis. Tai buvo vienintelis objektas, skirtas „Žydų metams“ paminėti, kurie paskelbti 2020 m.

Dalyvius išlydėjo ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, istorikė, paveldosaugininkė bei ilgametė ralio ekspertė Diana Varnaitė.

Kelionės metu per vieną dieną buvo aplankyta virš 20 objektų iš 32, parengtų pagal šias temas ir išskirtinai šiam raliui sudėliotus akcentus.

Prasminga kelionė – tai kelionė per Lietuvos žmonių gyvenimus

Šiame ralyje, kaip sako organizatoriai, turinys ir pažinimas yra vienintelis dalykas, dėl ko reikia keliauti. „Vienas žymiausių XX amžiaus pradžios Vilniaus fotografų Janas Bulhakas yra sakęs: „fotografuokite širdimi!“, perfrazuojant galima sakyti – „keliaukime širdimi“. Kelionės – tai jokiu būdu ne vien kilometrai, o tuose kilometruose sukaupta patirtis, pažintis, plečianti akiratį, žinias, daranti gyvenimą įdomesnį, o žmogų – brandesnį. Motociklo greitis ir keliautojo žingeidumas gali daug. O Lietuva kiekvienam iš mūsų yra pilna dar neatrasto, nematyto grožio. Tad keliaukime, džiaukimės ir pažinkime“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Didžiausia vertybė – ralio užduočių knyga

Kiekvienas ralio maršruto objektas specialiai atrinktas ir sukurtas tik šiam renginiui. Prie atrankos ir rekomendacijų prisidėjo ilgamečiai ralio partneriai Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Krašto apsaugos ministerija. Taip pat organizatoriai konsultavosi su totorių bendruomenėmis, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotoju Motiejumi Jakubausku, Alytaus rajono Raižių musulmonų religinės bendruomenės pirmininku Ipolitu Makulavičiumi, Nemėžio bendruomenės pirmininku Artūru Muchlia, istorike Diana Varnaite ir kitais. Kiekvienas ekipažas gavo po išleistą informatyvią knygą, kurioje buvo sudėliotos visos užduotys, žemėlapiai ir kita reikalinga informacija.

Apdovanojimų steigėjai

Renginio laimėtojams taurę įsteigė Lietuvos kariuomenė. „Tai yra labai simboliška, nes ralis kelia ypač aktualias visai Lietuvai temas – totoriai dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, partizanas Juozas Lukša-Daumantas paliko išskirtinai svarbų palikimą ne tik partizanaudamas, bet ir parašęs knygą „Partizanai“, o karžygys Karolis Chodkevičius buvo ir yra legenda. Taip jau sutapo, kad visos šios temos pasakoja apie krašto gynėjus“, – sakė viena organizatorių Birutė Vaitkutė. Apdovanojimus įsteigė „Rukka Lietuva“, atstovaujanti aukščiausios kokybės aprangos motociklininkams gamintojui „Rukka Motorsport“, kuris patiems atkakliausiems renginio dalyviams įsteigė prizus: I vietos komandai 900 eurų čekį; II vietos komandai 600 eurų čekį; III vietos komandai 300 eurų čekį.

Semeliškietės Vandutės namo istorija

Semeliškėse ralio dalyviai iš Vilniaus, Kretingos, Vievio, Semeliškių, Elektrėnų, Kazokiškių, Kauno, Plungės, Biržų, Panevėžio, Lazdijų, Skuodo, Riešės, Palangos, Druskininkų, Trakų, Rudaminos, Šakių, Mažeikių apsilankė mano šeimos sodyboje, kurioje rado Jolitos Šlepetienės 2019 m. tapytą paveikslą. Pagal jį ralio dalyviai turėjo surasti tikrąjį namą.

Kasmetinio festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ metu (2018, 2019, 2020) Semeliškėse vyko tapybos plenerai. Paveiksluose, kuriuose nutapyti tik Semeliškių vaizdai, saugomas Semeliškių paveldas. Viename jų – sausio mėnesį sulaukusios 87-erių metų Vandutės Gliaudelienės namas, kuriame kažkada gyveno vilnos karšėjo ir avių pjovėjo žydo Šimelio šeima – senas tėvas ir dvi dukros. Vandutė papasakojo šios šeimos istoriją: „Senasis Šimelis pirkdavo baronus (avis), pjaudavo juos ir mėsą parduodavo vietiniams gyventojams. Dar iki šių dienų išliko skladelyje (sandėliuke) įkalti du kriukai (kabliai), ant kurių avys buvo kabinamos. Aš specialiai tų kriukų nepanaikinu, remonto nedarau, man įdomu atsiminti. Šimelis laikė ir vištas, buvo labai geras. Deja, likimas Šimeliui nebuvo gailestingas, sulaukęs 80-ies metų jis pateko į Semeliškių getą ir 1941 m. buvo sušaudytas. Mama prikepdavo blynų, privirdavo sriubos ir liepdavo man nešti į getą, kuriame buvo laikomi žydai. Aš, būdamas vaikas, ir nešdavau. Getą saugojo vokiečiai, bet suprasdavo lietuviškai, klausdavo manęs – pas ką atėjau. Sakau – pas Šimelę, tai jis nueina ir pakviečia tą Šimelį. Ateina susikūprinęs Šimelis ir sako: vaikeli, nenoriu aš valgyti, pašauksiu kitus, gal jiems atiduosi. Kai vedė Šimelį šaudyti, jo dukros pasislėpė ir taip išsigelbėjo.“ Vandutei tuo metu buvo 7-eri metai, tad viską puikiai atsimena. Kaip iki šiol prisimena: mama išeina į darbą, Vandutę užrakina, ji atsisėda prie lango ir verkia verkia, kol mama grįžta. Į šį namą Vandutės tėvai atsikėlė 1939 metais, kai Vandutei buvo penkeri. Šimeliai priėmė Jadvygos ir Boleslovo Gliaudelių šeimą su dviem dukromis gyventi viename namo gale. Kai žydaitės užaugo ir susiruošė išvykti iš Lietuvos, Vandutės tėvas Boleslovas atpirko iš jų namą. Dar ir dabar Šimelio dukros atvyksta su savo vyrais ir jiems rodo, kur kas stovėjo, kai jos čia gyveno...

Šimelio namas išliko, jame dabar gyvena Vandutė su sūnumi. Šis namas buvo nutapytas ir tai padėjo mums išgirsti dar vieną Semeliškių gyvenimo istoriją. Tikimės, kad dar ne kartą Semeliškės bus įtrauktos į tradicinio ralio „Mototourism Sprint“ maršrutus ir mes vėl sužinosime įdomią istoriją.



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų