PREZIDENTO ANTANO SMETONOS VIZITAS VIEVYJE

2022 metų rugsėjo mėnesį sukanka 95 metai, kai Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944) lankėsi Trakų apskrityje. Tai buvo tęstinė kelionė po Lietuvą, kai A. Smetona, po 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo, užėmė Prezidento postą.

Po savo apsilankymų į Aukštaitiją ir Suvalkiją Prezidentas 1927 metų rugsėjo 4 dieną pradėjo trijų dienų kelionę po Trakų apskritį maršrutu: Kaunas – Rumšiškės – Kruonis – Žiežmariai – Pravieniškės – Liutonys – Kietaviškės – Semeliškės – Aukštadvaris – Karkučiai – Pakalniškės – Vievis – Sabališkės – Gilučiai – Žasliai – Stabinčiškės – Ilgakiemis – Kaišiadorys – Kaunas. Kartu su Respublikos Prezidentu kelionėje dalyvavo vidaus reikalų ministras Ignas Musteikis (1890–1960), kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas (1860–1937), policijos inspektorius Vaclovas Goštautas (1900–1962), pulkininkas Vladas Skorupskis (1895–1981). Visa delegacija vyko dviem automobiliais. Ties Kruoniu prie Prezidento delegacijos prisijungia ir lydi Trakų apskrities viršininkas Antanas Steikūnas (1894–1970) ir Trakų apskrities karo komendantas majoras, Vyties Kryžiaus kavalierius Jonas Andrašūnas (1896–1994). Šis vizitas plačiai aprašytas dienraštyje „Lietuva”, 1927 m. Nr. 198–201, 205, 207, 209, 211, 212, 214 ir 215.

                      Rugsėjo 6 dieną, po pusryčių svečiai palieka Aukštadvarį ir per Semeliškes išvyko į Vievį. Iš Aukštadvario iki Semeliškių savo automobiliu palydėjo vietinių veikėjų būrys: vidurinės ir mergaičių žemės ūkio mokyklų direktoriai, mokytojai ir klebonas. Semeliškėse atvykstančio Prezidento laukė didžiulė piliečių minia. Aukštadvario žemės ūkio mokyklos kapelionas Vincas Vaičiulis (1891–1960) čia pasakė atsisveikinimo kalbą, į kurią atsakė Prezidentas. Sugiedojus himną ir Prezidentui atsisveikinus su palydėjusiais ir susirinkusiais, išvyko toliau Vievio link. Visa delegacija dar du kartus sustojo ties Garbės vartais Kurkučių kaime ir Pakalniškėse. Netoli Vievio Respublikos Prezidentą pasitinka šauliai dviratininkai ir palydi iki Garbės vartų. Garbės vartai Gedimino stulpų formos, puošti žolynais, su gėlių užrašu: „SVEIKAS, GEDIMINO AINI!” Ties Garbės vartais laukė išsirikiavę šauliai, savanoriai, gaisrininkai, pavasarininkai, valsčiaus tarybos, lietuvių ir žydų sportinių organizacijų atstovai. Prezidentą sveikino savivaldybės vardu – viršaitis Stakauskas, mokyklos mokinių vardu mažos mergaitės įteikė gėlių; valsčiaus tarybos vardu sveikino – vaistininkas, knygnešys Jurgis Milančius (1869–1956). A. Smetonai buvo įteiktos didelės gėlių puokštės. Mokytojo Baumilos vedamas choras sugiedojo himną. Respublikos Prezidentui ir palydai buvo įteikti ąžuolo vainikai. Antanas Smetona pasakė gražią kalbą ir dėkojo už priėmimą. Toliau Prezidentas aplankė laikiną bažnyčią, cerkvę ir sinagogą. Link bažnyčios vėl Garbės vartai: „MES BE VILNIAUS NENURIMSIM!” Dabartiniai Dievo namai – paprasta kapinių koplytėlė. Karo metu Vievis skaudžiai nukentėjo – sudegė dalis miestelio ir medinė bažnyčia. Jos vietoje dabar statoma nauja  mūrinė bažnyčia, kurios sienos jau iškilusios iki langų.

                      Koplytėlė paprasta, medinė, pusiau gontais, pusiau šiaudais dengta. Ties koplytėle pasitiko kunigas, klebonas Juozapas Mincevičius (1888–1955) ir atlaikė tam tikrą maldą. Iš čia lankoma ant gražaus kalnelio, medžių gojaus apsupta, rusų cerkvė. Prezidentą su duona ir druska pasitinka šventikas Nedeckis ir cerkvėj atgiedojo maldą.

                      Prie sinagogos vartai: „BŪK PALAIMINTAS SU TAVO ATKELIAVIMU!” Prezidentas sutiktas su duona ir druska. Sinagogoje sveikino rabinas Elijas (Vievio rabinas nuo XX a. pr. iki 1939 m. Elijas Feinas (Eliyahu Fein)). Po visų oficialių susitikimų, klebonijoje įvyko vaišės. Visus svečius vaišino klebonas J. Mincevičius. Po vaišių delegacija išvyko į Žaslius.

                      Apie šį vizitą trumpai rašė „Kario” redaktorius, Vyčio Kryžiaus kavalierius ir būsimas Prezidento A. Smetonos adjutantas kapitonas Tadas Šakmanas (1899–1988). „Karys” 1927 m. Nr. 37 (433) p. 334 – „...Rugsėjo 6 d. 8 val. Aukštadvaris atsisveikina ir išlydi brangųjį svečią, kuris vyksta į Vievį. Štai ir Vievis! 1920 m. čia lietuviškai, pamenu, nebuvo galima susikalbėti, o dabar visai kas kita. Ir šaulių, ir mokinių besama. Bažnytėlėje lietuviškai giedama. Net žydeliai lietuviškai jau pramokę.”

                      Tai buvo didelės reikšmės vizitas per visą Lietuvos nepriklausomybę. Mano manymu reikėtų įamžinti šį Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vizitą Vievyje.

 

Istorikas Virgilijus Poviliūnas



<- Grįžti į atgal