Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai

Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške tyrimai

Lietuvos partizanų Didžiosios Kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške (Elektrėnų sav., Pastrėvio sen.) archeologinės ekspedicijos atlikti tyrinėjimai prieš septynerius metus. Pagrendos miško bunkerio archeologinė ekspedicija tapo pirmąja, kuri ne tik ištyrė partizanų bunkerio vietą, bet ir remiantis tyrimų rezultatais ją sutvarkė: atkūrė iki tyrimų buvusį bunkerio duobės vaizdą, suformavo tikslius bunkerio ir  jo įėjimo kontūrus.

Tęsinys, pradžia Nr. 21

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai

Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške tyrimai

Lietuvos partizanų Didžiosios Kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrio bunkerio Pagrendos miške (Elektrėnų sav., Pastrėvio sen.) archeologinės ekspedicijos atlikti tyrinėjimai prieš septynerius metus. Pagrendos miško bunkerio archeologinė ekspedicija tapo pirmąja, kuri ne tik ištyrė partizanų bunkerio vietą, bet ir remiantis tyrimų rezultatais ją sutvarkė: atkūrė iki tyrimų buvusį bunkerio duobės vaizdą, suformavo tikslius bunkerio ir  jo įėjimo kontūrus.

Tęsinys, pradžia Nr. 21

 

Bunkeriui naudota nedaug medienos

Tyrimai atskleidė, kad įrengiant bunkerį partizanai naudojo nedaug medienos. P, R ir V bunkerio sienose aptiktos eglinės 14–15 cm skersmens bunkerio perdangos sijos. Ilgiausia, geriausiai išlikusi V sienos sija buvo 3,3 m ilgio. P ir R bunkerio sienose atidengti trumpesni sijų fragmentai. Bunkerio ŠV kampe gulėjo apie 30x310 cm dydžio lentos fragmentas, ŠR kampą žymėjo 19x15x15 cm dydžio akmuo. Bunkerio sienos buvo iš nejudinto priemolio ir molio; medinės konstrukcijos sienoms tvirtinti nenaudotos. Siekiant stabilumo, sienos pamažu nuožulnėjo dugno link. Mažas medinių konstrukcijų kiekis aiškinamas tuo, kad bunkeris buvo įrengtas partizaninio karo pradžioje – tada partizanai dar nestatė sudėtingų, gerai įtvirtintų bunkerių. Reikia pridurti, kad bunkerio aplinka buvo nepalanki medienai išlikti – rasta kuolų ar sijų, kurių tebuvo likusios tik šakų pagrindą sudarančios medienos šerdies dalys. Bunkerio grindys – 4–5 cm storio tamsiai pilko molio pagrindas – pasiektas 2,2 m gylyje (Habs 141,02 m). Šio horizonto lygyje gulėjo dauguma radinių. Įėjimo dugnas užfiksuotas kiek aukščiau nei bunkeryje – šioje vietoje nejudinta žemė plytėjo nuo 2,02–2,09 m gylio (Habs 141,13–141,20 m). Vietomis ant grindų buvo pastebimi degusių šiaudų lopinėliai, ypač ryškus degėsių sluoksnis išsiskyrė bunkerio įėjimo vietoje Tai patvirtina, kad siekiant šturmo metu padegti bunkerį, į jo angą buvo prikišta šiaudų.

Archeologinių tyrimų radiniai

Archeologinių tyrimų metu aptikta daugiau nei 700 ypačiųjų radinių. Didžiausią jų dalį sudaro šaudmenys: šovinių tūtelės ir kulkos. Kaip būdinga partizaninio karo pradžiai, Pagrendos bunkeryje apsistoję partizanai buvo gerai apsiginklavę tiek rusiška, tiek vokiška ginkluote. Naudotas vokiškas kulkosvaidis MG–42, pusiau automatinis šautuvas G–41 arba G–43, pistoletas–kulkosvaidis MP–38/40. Bunkerio grindų lygyje, 2,02 m gylyje (Habs 141,20 m), aptiktas užtaisytas vokiškas šturmo pistoletas „Kampfpistole“. Po šturmo bunkerį apieškoję tarybiniai kareiviai ant grindų gulinčio ginklo greičiausiai nepastebėjo. Iš rusiškos ginkluotės surasti šautuvo SVT–38/40, pistoleto–kulkosvaidžio PPŠ šaudmenys. Bunkeryje aptiktos ne mažiau kaip 4 rankinių granatų skeveldros. Atpažintos 3 vokiškos ir 1 rusiška rankinė granata RG–33. Pastaroji tiko tiek puolimui, tiek gynybai, buvo senesnio modelio, todėl, galima manyti, priklausė partizanams. Tankiai šaudmenų ir rankinių granatų skeveldrų rasta ant lenkto bunkerio įėjimo dugno. Kiek tolėliau nuo bunkerio aptikta nesprogusi rusiška rankinė granata F1. Manoma, kad granata buvo išmesta jai nesuveikus bunkerio šturmo metu. Kitų radinių bunkerio tyrimų metu aptikta nedaug. Paminėtina vokiškos uniformos saga, nedidelis rožinio fragmentas, vinys ir stiklo šukės. Nedidelį buities ir asmeninių partizanų daiktų skaičių reikia aiškinti tuo, kad iki likvidavimo bunkeris naudotas vos kelis mėnesius. 1944 m. pabaigoje–1945 m. pradžioje buvo tvirtai tikima artėjančiu nauju karu, todėl bunkeris buvo įrengtas kaip laikina, peržiemoti skirta įtvirtinta slėptuvė. Aptikti gyvulių kaulai suteikia duomenų apie Pagrendos miško bunkeryje apsistojusių partizanų mitybą. Dr. Giedrei Piličiauskienei atlikus zooarcheologinės medžiagos tyrimus, nustatyta, kad bunkeryje surasti kaulai buvo 8–10 mėnesių amžiaus kiaulės, jaunesnio nei vienerių metų veršiuko (?) ir greičiausiai dar vieno vyresnio amžiaus galvijo. Archeologinių tyrimų metu aptiktas šturmo pistoletas, šovinių tūtelės, kulkos ir granatų skeveldros atskleidžia, kad Pagrendos miške vyko įnirtingas mūšis. Lietuvos kariuomenės viršilai Ernestui Kuckailiui atlikus šaudmenų ir rankinių granatų fragmentų analizę, atkurta tikėtina bunkerio šturmo eiga. Kautynės tarp partizanų ir tarybinių kareivių prasidėjo pastariesiems aptikus bunkerį. Užfiksuoti radiniai liudija, kad dalis partizanų sėkmingai prasiveržė iš bunkerio. Jo išorėje surastos vokiškų ir rusiškų šovinių tūtelės, rankinių granatų skeveldros leidžia nuspėti partizanų veiksmus šturmo metu bunkeryje ir atsitraukiant į miško gilumą. Remiantis bunkeryje aptiktomis granatų skeveldromis, nustatyta, kad viduje sprogo ne mažiau kaip 4 rankinės granatos. Gali būti, kad jos naudotos partizanams susisprogdinti, viena jų, nugriaudėjus pirmiesiems sprogimams, į bunkerį buvo įmesta iš išorės. Šie duomenys papildo ir pateikia naują, išsamesnį bunkerio istorijos pasakojimą.

Apibendrinimas

Apibendrinant reikia pasakyti, kad archeologinių tyrimų metu buvo aptiktas lenktas bunkerio įėjimas ir medinės konstrukcijos, nustatytas jų dydis, patikslinti istoriniai duomenys ir atkurta bunkerio šturmo eiga. Pagrendos miško bunkerio archeologinė ekspedicija tapo pirmąja, kuri ne tik ištyrė partizanų bunkerio vietą, bet ir remdamasi tyrimų rezultatais ją sutvarkė: atkūrė iki tyrimų buvusį bunkerio duobės vaizdą, suformavo tikslius bunkerio ir jo įėjimo kontūrus.

Pagrendos miško bunkeris – jau šeštasis Lietuvoje ištirtas partizanų bunkeris. Nuo 2010 m. rengiami bunkerių tyrimai, naudojami metodai, archeologinių, žodinės istorijos, tekstinių, vaizdinių ir kitų duomenų interpretavimas prisideda prie naujausiųjų laikų konfliktų archeologijos plėtojimo Lietuvoje.

Archeologai Livija IVANOVAITĖ, Gediminas PETRAUSKAS

Vertingosios savybės

  • 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – slėptuvės-bunkerio vieta (5x5 m dydžio, apie 1 m gylio duobė su lenktu, apie 4 m ilgio, 0,8–1 m pločio įėjimo grioviu; 2013 m. archeologinių tyrimų metu ištirta, duobės vaizdas po tyrimų iš dalies pakitęs, būklė gera; TRP 1, FF Nr. 1-2; 2019 m.); reljefas (nuolaidėjantis kalvos viršus; būklė gera; TRP 1, FF Nr. 3-5; 2019 m.);
  • 5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius – 1944 m. rudenį Didžiosios kovos rinktinės Ignoto Nasutavičiaus-Bondaro būrys Pagrendos miške, dab. Elektrėnų sav., įsirengė 3 slėptuves. 1945 m. sausio 20 d. NKVD pasienio kariuomenės 97-asis būrys vykdė karinę operaciją, kurios metu buvo surasta viena iš trijų slėptuvių. Kautynių metu žuvo keturi partizanai: Pagrendos k. gimę broliai Albertas Seliuta, g. 1919 m., Jeronimas Seliuta, g. 1912 m., 2002-04-10 jam pripažintas kario savanorio statusas, Simonas Seliuta, g. 1917 (1916) m. ir vienas nežinomas partizanas. Žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Kietaviškes ir išniekinti prie bažnyčios vartų. Praėjus keturioms dienoms Seliutų palaikus artimiesiems pavyko slapta palaidoti Peliūnų k., dab. Pastrėvio sen., Elektrėnų sav. kapinėse. Neatpažintojo partizano palaikų likimas nežinomas.
  • Visi šie radiniai atsidūrė Kaišiadorių muziejuje. Vertingesni eksponatai buvo konservuojami ir ruošiami ilgalaikiam saugojimui Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus restauravimo skyriuje.

 

 



<- Grįžti į atgal